Mokslo ir technologijų pasaulis

Naujo Rusijos viršgarsinio keleivinio lėktuvo prototipas bandomiesiems skrydžiams bus parengtas per artimiausius 2–3 metus, pranešė projektą įgyvendinančio Centrinio aerohidrodinamikos instituto vadovas.

„Ruošiame realų atsakymą į prezidento įpareigojimą atkurti nacionalinę viršgarsinės civilinės aviacijos programą, sukurti naują tokį oro lainerį, remiantis technologijomis, kurios buvo panaudotos strateginiame bombonešyje Tu-160 ir SSRS laikais eksploatuotame keleiviniame Tu-144. Tikimės visavertį, bandomiesiems skrydžiams parengtą naują viršgarsinį lėktuvą turėti po 2–3 metų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Kirilas Sypala.

„Vienas perspektyviausių mūsų kūrinių – lengvasis viršgarsinis verslo klasės lėktuvas, skrendantis gana tyliai. Aktyviai bendradarbiaudami su lėktuvų gamintoju „Tupolev“ atrinkome tris būsimo lėktuvo maketus. Manau, kad jie neilgai trukus bus pademonstruoti parodose“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, šių metų pradžioje Kazanėje stebėdamas naujo Tu-160 skrydį, pareiškė, jog būtina šio strateginio bombonešio pagrindu sukurti serijinės gamybos keleivinį viršgarsinį lėktuvą.

„Turime sukurti civilinę Tu-160 versiją“, – nurodė V. Putinas ir priminė, kad Sovietų Sąjunga turėjo viršgarsinį keleivinį lėktuvą.

„Kodėl Tu-144 buvo atsisakyta? Todėl, kad bilietas į jį turėjo atitikti tam tikro lygio vidutinį atlyginimą šalyje. Dabar yra kitaip. Yra didelių ir turtingų kompanijų, kurios tikrai gali sau leisti naudotis viršgarsiniais lėktuvais“, – sakė V. Putinas.

SSRS pirmoji pradėjo naudoti viršgarsinius keleivinius lėktuvus, pagaminusi 16 Tu-144 lainerių, o jų dėl nesaugumo ir eksploatavimo brangumo atsisakė greičiau nei per dešimtmetį – praėjusio amžiaus 8-o dešimtmečio pabaigoje. Beje, tokį lėktuvą įsigijo NASA ir jį naudojo iki 1999 metų.

Vos keliais mėnesiais vėliau nei Tu-144 pirmąkart į dangų pakilęs prancūzų ir britų „Concorde“ paskutinį transatlantinį skrydį atliko 2003-ųjų balandį. Šių lėktuvų buvo pagaminta 20 ir visų jų atsisakyta dėl keliamo didelio triukšmo, brangių bilietų, taip pat dėl saugumo, kuriuo smarkiai suabejota po „Concorde“ katastrofos 2000-ųjų liepą Paryžiuje.

Dabar Jungtinėse Valstijose viršgarsinės keleivinės aviacijos atgaivinimui skirtas „QueSST“ projektas; jį NASA tikisi įgyvendinti bendradarbiaudama su „Lockheed Martin“. Analogiškus projektus vysto dar kelios privačios JAV bendrovės.