Mokslo ir technologijų pasaulis

Ilgai kilusios DRAM kainos stabilizavosi ir šiek tiek pasuko atgal. Dabar jau galima rasti 3200 MHz dažniu dirbančių 2x 8 GB komplektų už mažiau nei 170 eurų. Tuo tarpu NAND lustų kainos žemyn keliauja didesniu greičiu ir SSD kaupikliai tendencingai linkę pigti greičiau ir didesniais žingsniais. Būtent dėl šios priežasties, nelaukiant dugno, į kurį atsiremta bus neaišku kada, galbūt atėjo metas naujam SSD kaupikliui? Konkrečiai palaikančiam NVMe protokolą. Girdėjome, kad pusės terabaito NVMe kaupiklį galima nupirkti grubiai už 100 eurų.

Šiandien leisime pasirinkti netgi iš šešių tokių kaupiklių, kurių talpa kinta 480 - 512 GB ribose, o septintojo šauna iki 2 TB. Trys pagaminti kompanijos „Samsung“, po vieną atkeliavę iš A-DATA, „Kingston“, „Plextor“, ir „Silicon Power“. Penki naudoja PCIe 3.0 x4 magistralę, du PCIe 3.0 x2. Šeši naudoja 3D TLC NAND atmintį ir tik vienas 3D MLC. Iš viso turime penkis skirtingus valdiklius. Kombinacijų išeitų tikrai daug, tačiau gamintojų ir specifikacijų įvairovė, bei pats faktas, kad turime net septynis skirtingus NVMe kaupiklius žada labai įdomų round up'ą.

Pradėkime abėcėlės tvarka. Praėjusiais metais turėjome galimybę išbandyti SX8000, kuris buvo pirmasis A-DATA kompanijos NVMe kaupiklis. Rezultatai buvo visai neblogi ir galėjo būti dar geresni, jei SX8000 būtų mažiau kaitęs. Laikui bėgant A-DATA rinką papildė žemesnės klasės NVMe kaupikliais, tokiais kaip SX6000 ir SX7000. Neperseniausiai buvo sukurtas naujas brendas „Gammix“, po kuriuo A-DATA priglaudė „Gammix S10“ ir „Gammix S11“ kaupiklius. Tiesą pasakius, SX8200 techniškai yra nusipelnęs taip pat atsidurti „Gammix“ sąraše - esminis skirtumas, jį skiriantis nuo „Gammix S11“, tai supaprastintas aušinimas. Vietoje prašmatnaus ryškios spalvos radiatoriaus SX8200 yra komplektuojamas su akiai mažiau patrauklia karštį pernešančia plokštele. Vartotojas neprivalo naudoti šios plokštelės, tačiau bus tikrai įdomu patikrinti jos veiksmingumą.

Į komplektaciją pridedama termo plokštelė

A-DATA paruošė tris skirtingos (240 GB, 480 GB ir 960 GB) talpos SX8200 kaupiklius, kurie siūlomi tik M.2 2280 formatu. Čia naudojamas SM2262 valdiklis iš „Silicon Motion“. Nieko nuostabaus, kadangi „Silicon Motion“ šiuo metu yra pagrindinis A-DATA partneris. Lyginant su SM2260 valdikliu, kuris buvo integruotas į SX8000 modelį, SM2262 vis dar turi 8 kanalus, tačiau jis sudarytas nebe iš dvibranduolio ARM „Cortex-R5“ procesoriaus, o keturių branduolių „Cortex-R5“ derivatyvo. Naujasis valdiklis palaiko NVMe 1.3 protokolą bei naujos kartos LDPC ECC klaidų taisymo algoritmą. Žinoma, dėl didesnio branduolių skaičiaus jis pasižymi didesne skaičiuojamąja galia. SM2262 nėra pats sparčiausias valdiklis „Silicon Motion“ asortimente. Gamintojas savo portfelyje turi ir SM2262EN versiją, kuri, remiantis reprezentaciniais testais, yra pajėgi varžytis su šių dienų „Samsung“ valdikliais. Tiesa, šis valdiklis kol kas dar nepateko nei į vieną customer klasės NVMe kaupiklį. SM2262 šiai dienai lieka vieninteliu aukštesnės klasės pasirinkimu, kuriuo naudojasi ir „Intel“. SM2262 yra aptinkamas SSD 760p kaupikliuose.

Su SX8200 A-DATA apleido „Micron“ 3D MLC atmintį ir pasuko link 3D TLC atminties. Tai atrodo kaip žingsnis atgal, tačiau nereikia tuo būti įsitikinusiam, kai ta atmintis yra antros kartos 3D TLC iš tos pačios „Micron“. Ją naudojo visai neseniai mūsų apžvelgtas „Crucial MX500“, palikdamas puikų įspūdį. Gerus šansus pakartoti pasirodymą tik jau NVMe arenoje turi ir SX8200. Atidėjinių sistema šiuose kaupikliuose yra didesnė, todėl vartotojui prieinama talpa mažesnė, bet tai tuo pačiu leidžia tikėtis didesnio pSLC buferio dydžio.

Komponentai yra išdėstyti abipus juodos spalvos montažinės plokštės. Po du 3D TLC NAND ir po vieną „Nanya“ DDR3 spartinančiosios atminties lustą ant kiekvienos PCB pusės. 480 GB modelis iš viso turi 512 MB (2x 256 MB) DRAM atminties. Valdiklis padengtas aušinime dalyvaujančia vario filmute.

Be papildomos termo plokštelės SX8200 pasiekia maksimalią 64 °C temperatūrą. Leidus įrenginiui atvėsti ir vėl pakartojus pilną SSD užpildymą duomenimis tik jau su uždėta termo juostele SX8200 tampa 10 °C vėsesnis. Maksimali temperatūra lipa vos iki 54 °C. Panašu, kad termo juostelė tikrai veikia ir geba efektyviai sumažinti SX8200 darbinę temperatūrą. Niuansas tik toks, kad „aprengtas“ SX8200 daug lėčiau vėsta.

Trys skirtingos talpos modeliai geba pasiekti 3050 - 3000 MB/s siekiantį linijinį skaitymo greitį, kai rašymo sparta kyla didėjant talpai: 240 GB - 1200 MB/s, 480 GB - 1700 MB/s ir 960 GB talpos SX8200 peržengia 2000 MB/s. Vidutinės talpos modelis geba pasiekti maksimų IOPS operacijų skaičių, ką parodo šio modelio identiška sparta lyginant su talpiausiu SX8200. Mažiausio modelio skaičiai kuklesni: 200 000 IOPS skaitant ir 240 000 IOPS rašant 4 kb blokus. Techniškai SM2262 valdiklis palaiko AES 256 šifravimą, tačiau panašu į tai, kad A-DATA šios savybės neaktyvavo ir paliko SX8200 visai be galimybės šifruoti informaciją. Dvigubėjant talpai šių SSD ištvermė taip pat auga dvigubai. Į 480 GB modelį galima prirašyti daugiau mažiau standartinį duomenų kiekį, t.y. 320 TB.

„HD Tune Pro“, kaip dažniausiai įprasta, rodo kiek prastesnius linijinius greičius. Vidutinė skaitymo sparta siekia ~2380 MB/s, rašymo ~875 MB/s. Programinis įrankis padeda nustatyti, kad pSLC buferis užima beveik pusę SX8200 dydžio, t.y. ~210 GB. Išsekus buferiui rašymo sparta krinta iki 260-360 MB/s. Tai truputį mažesni skaičiai už tuos, kuriuos nustatėme išsekus kešui „Crucial MX500“ kaupiklyje, kuriame rašymo sparta išsilaikė virš 400 MB/s.

Kingston A1000 - pusė NVMe spartos už SATA artimą kainą?

„Kingston“ turi labai tamprius ryšius su „Phison“ ir „Toshiba“ kompanijomis, todėl visai nenuostabu, kad A1000 surinktas iš šių gamintojų produkcijos. Trijulės santykiai tokie geri, jog „Kingston“ leidžiama atlikti binning procedūrą. Tai reiškia, kad „Kingston“ pati nusprendžia koks NAND lustas (geresnis ar blogesnis) keliaus į tam tikrą jos produktą. Kitaip sakant, ji atlieka kokybės diferencijavimą.

A1000 kaupiklio „smegenys“ - antros kartos „Phison PS5008-E8“ valdiklis. Tai biudžėtiniam segmentui skirtas, keturis kanalus turintis, dviejų ARM branduolių valdiklis, gaminamas pagal 40 nm technologiją. „Phison“ savo kišenėje turi ir spartesnį aštuonių NAND kanalų E12 valdiklį, kuris kol kas dar nepasirodė nei viename produkte, tačiau tai dar turėtų įvikti iki šių metų pabaigos. E8, lyginant su pirmtaku E7, gavo architektūrinių patobulinimų, kurių vieni svarbiausių yra klaidų taisymo LPDC mechanizmas. Tai buvo būtina atlikti, kadangi E7 dirbo su planarine MLC tipo atmintimi, o E8 dabar yra poruojamas su naujausia „Toshiba“ produkcija - 64 sluoksnių BiCS 3D TLC atmintimi. Nurodoma, kad PS5008-E8 palaiko NVMe 1.3 gaires, tačiau temperatūros ir energijos valdymo algoritmų komplektas priklauso NVMe 1.2 protokolui.

A1000 patalpintas į permatomą plastmasinę dėžutę, kuri visai neatlieka marketingistinės funkcijos, kas nebūdinga „Kingston“ kompanijai. Viduje radome trumpą vartotojo gidą ir brošiūrą, turinčią „Acronis True Image HD“ klonavimo įrangos aktyvacijai skirtą kodą.

480 GB talpos modelyje visi komponentai (4x NAND lustai, valdiklis ir 1x „Nanya“ DDR3 lustas) išdėstyti ant vienos PCB pusės. Nestebime jokių panaudotų būdų, kurie galėtų padėti sumažinti kaupiklio kaitimą.

A1000 startuoja nuo 240 GB talpos, toliau seka 480 GB, o talpiausiu tampa 960 GB modelis. Visų jų linijinė skaitymo sparta identiška - 1500 MB/s. Tai sąlyginai nedidelis skaičius ir tam yra priežastis. E8 valdiklis nepalaiko PCIe 3.0 x4 magistralės. „Kingston A1000“ šioje apžvalgoje yra vienintelis NVMe SSD, kuris naudoja PCIe 3.0 x2 magistralę. Jos teorinis maksimalus pralaidumas atsiremia į 1,6 Gb/s. Rašymo sparta tarp modelių skiriasi nežymiai: 240 GB - 800 MB/s, 480 GB - 900 MB/s, 960 GB - apvalūs 1000 MB/s. Visgi gerokai mažiau nei PCIe 3.0 x2 nubrėžtos lubos. Panašiai didėja ir 4 kb bokų rašymo sparta: 80 000 IOPS, 90 000 IOPS ir 100 000 IOPS. Tokia sparta artima greitesniems SATA magistalę naudojantiems SSD kaupikliams. Talpiausias A1000 sugeba 4 kb blokų skaitymo spartą kilstelti iki 120 000 IOPS, kai kiti du modeliai tenkinasi 100 000 IOPS. „Phison“ valdiklis aparatiniu lygmeniu palaiko AES 256 šifravimą, tačiau neturime informacijos, jog „Kingston“ jį būtų aktyvavusi - programinį kodą modifikuoja patys „Kingston“ inžinieriai. Didėjant talpai A1000 modelių išvermės dvigubėja: 150 TB, 300 TB ir galiausiai 600 TB.

Kaip ir SX8200, taip ir A1000 turi pSLC buferį. Oficialiai „Kingston“ neskelbia buferių dydžių, todėl šį dalyką mums reikės išsiaiškinti patiems. Nenutuokiame, koks jis galėtų būti, tačiau knibžda mintis, kad jis fiksuoto dydžio, t.y. statinis. „HD Tune Pro“ rodo, kad ~900 MB/s siekęs rašymo greitis sumažėja į kaupiklį prirašius ~60 GB duomenų. Toks yra pSLC buferio dydis. Išsekus kešui rašymo sparta nusistovi ties 500 MB/s. Vidutinė skaitymo sparta siekia ~1450 MB/s ir yra labai arti oficialių „Kingston“ skaičių, t.y. 1500 MB/s. A1000 nepertraukiamo rašymo metu įkaito iki 66 °C, kai perkaitimo taško temperatūra siekia 76 °C.

Plextor M9Pe - flagmanas, kuris galbūt turėjo kiek kitoks?

„Plextor“, kaip ir „Kingston“, pati negamina nei NAND atminties, nei valdiklių. Kompanija bando išnaudoti savo stipriąją pusę - puikiai programinius kodus optimizuojančią komandą, kuri savo sugebėjimais pradėjo garsėti dar šlovingais M5P serijos laikais, o gal net ir anksčiau. Šiandien mes turėsime galimybę patikrinti flagmano M9Pe poziciją tarp konkurentų, o taip pat jį suvesti su buvusiu flagmanu M8Pe, kuris tebėra mūsų lentelėse. Prisimename, kad pastarasis naudojo planarinę MLC atmintį, kuri buvo pagaminta „Toshiba“ gamyklose pagal 15 nm techprocesą. Planarinės (2D) NAND atminties laikai jau suskaičiuoti ir visi forsuoja perėjimą prie 3D TLC atminties. „Plextor“ ne išimtis. Kompanijos pagrindinis partneris „Toshiba“, todėl nereikia stebėtis, kad M9Pe kaupikliuose atsirado BiCS 3D TLC atmintis. Tiesą pasakius tai šiek tiek stebina, nes būtent flagmanas gauna 3D TLC atmintį. Pagal vykdomą paskutinio meto politiką flagmanui (M8Pe) teko MLC atmintis, o labiau biudžetiniam produktui (M8Se) - planarinė TLC atmintis. „Toshiba“ 3D MLC atminties kaip ir neturi, todėl „Plextor“ nieko neliko kaip BiCS 3D TLC mesti į M9Pe. Dėl šios priežasties M9Se vis dar neanonsuotas ir to greičiausiai nebus iki tol, kol nebus galutinai subrandinti BiCS 3D QLC NAND lustai. Lygiai artimas partneris „Plextor“ kompanijai yra ir „Marvell“, iš kurio ilgus metus buvo perkami valdikliai. SS881093 buvo vienas pirmųjų NVMe valdiklių, ir kai „Marvell“ šiek tiek pramiegojo 3D TLC bangą (SS881093 buvo anonsuotas tik prieš keletą mėnesių) „Plextor“ beliko naudoti tą patį valdiklį, kuris buvo M8Pe/M8Se kaupikliuose, t.y. SS881093. „Eldora“ valdiklis sudarytas iš trijų „Cortex-R5“ branduolių, turintis aštuonis NAND kanalus ir galintis pasiekti 500 MHz taktinį dažnį. Trečios kartos LPDC klaidų taisymo mechanizmo užteko planarinei 15 nm MLC atminčiai, matomai jo pakanka ir BiCS 3D TLC atminčiai. „Plextor“ inžinieriai sugebėjo programinį kodą modifikuoti taip, kad SS881093 palaikytų visas NVMe 1.3 protokolui būdingas energijos ir temperatūros valdymo savybes, nors išleidimo metu tas pats valdiklis atitiko tik, jei nesuklysime, NVMe 1.1 gaires. Kadangi valdiklis nepasikeitęs, spartos prieaugio pagrinde galima tikėtis tik iš NAND pusės.

„Plextor“ iš M9Pe šeimos išėmė mažiausią 128 GB modelį, kadangi didelės talpos (bent 256 Gbit) BiCS 3D TLC šerdys stipriai mažina tokių mažų SSD talpą dėl paralelizmo stokos. Šiuo atveju 128 GB modelis išnaudotų tik keturis iš aštuonių „Marvell“ valdiklio turimų kanalų. Didžiausios modelis išlieka 1024 GB talpos. „Plextor“ neatsisakė diferencijacijos, palikdama vartotojui apsisprendimo teisę, kuris M9Pe jam tiks geriausiai. M9PeGN yra nuogas 2280 formato kaupiklis, idealiausiai tinkantis nešiojamiems kompiuteriams. Kadangi visi reikiami komponentai, įskaitant ir LPDDR3 spatinančiąją atmintį, sumontuoti ne ant vienos PCB pusės, M9PeGN gali netilpti į ultrabook'us. M9PeG jau yra uždengtas šilumą sklaidančią plokštele, todėl jis netinka net ir nešiojamiesiems. M8Se apžvalgos metu įsitikinome, kad tokia plokštelė atlieka savo darbą efektyviai, todėl problemų dėl perkaitimo tikimės išvengti ir testuodami M9PeG. Galiausiai M9PeY. Ši 2280 formato versija sumontuota ant HHHL (half height half length) adapterio. Viskas papildomai apgaubta storu aliumininiu radiatoriumi. Prisimename, kad M8PeY dirbo itin šaltai.

Tas pats M8PeY turėjo raudonos spalvos LED, kurie parodė SSD darbo intensyvumą. M9PeG ir M9PeY gavo gerokai patobulintą apšvietimą, žinomą kaip RGB. Kol kas negalime pasakyti ar jis pagyvina tik estetiką, ar sugeba papildomai perduoti ir kažkokią naudingą informaciją, tačiau girdėjome, kad programinio valdymo vartotojas negauna. Jei taip, tai naudingos informacijos suteikimą teks pamiršti. Savo išvaizda M9PeG/Y yra labiau panašūs į M8SeG/Y nei į M8PeG/Y. Radiatoriai pasižymi banguotu paviršiumi, be to labai panašus plastmasinis intarpas, tik mėlyną spalvą pakeitė raudona.

Maksimalų linijinį nuskaitymo greitį (3200 MB/s) sugeba pasiekti vidutinės talpos M9Pe. Įdomu, kad linijinis rašymo greitis yra netgi didesnis už 1024 GB modelio (2200 MB/s prieš 2100 MB/s). Mažiausios talpos M9Pe stipriai kenčia nuo didelių NAND šerdžių - jo rašymas siekia tik 1000 MB/s. Natūralu, kad pagal 4 kb blokų skaitymo/rašymo spartą 512 GB ir 1024 GB modeliai taip pat yra arčiau vienas kito. Pirmasis geba pasiekti 340 000/280 000 IOPS, antrasis 400 000/300 000 IOPS. 256 GB modelio IOPS sparta yra grubiai dvigubai mažesnė. Jeigu greitai grįšime prie apžvelgto 512 GB talpos M8PeY, tai jo sparta skaičiais gerokai mažesnė už to pačio dydžio M9Pe: 2300 MB/s ir 260 000 IOPS skaitant bei 1300 MB/s ir 250 000 IOPS rašant.

Šifravimo galimybės ribotos, tačiau panašu į tai, kad jos egzistuoja. „Eldora“ valdiklis tikrai palaiko AES 256 šifravimą, kurį „Plextor“ inžinieriai jo neišmetė iš palaikomų savybių sąrašo. Nors NAND atmintis panaudota tokia pati kaip „Kingston A1000“ kaupikliuose, „Plextor“ atžymi šiek tiek didesnę jos ištvermę. Galimai „Marvell“ valdiklio LPDC klaidų taisymo mechanizmas veikia geriau už „Phison“ valdiklio. Į 256 GB modelį leidžiama prirašyti 160 TB duomenų, į 512 GB - 320 TB ir į 1024 GB - 640 TB.

Kadangi M9Pe naudoja 3D TLC atmintį, automatiškai jame atsirado pSLC buferis, kurį „Plextor“ vadina „PlexNitro“ technologija. Tai statinis (nekintantis) buferis, kurio dydžius turime dar nepadarę testų. 256 GB talpos M9Pe turi mažiausią 3,74 GB buferį, 512 GB modelyje jis dvigubėja iki 7,47 GB, o 1024 GB modelyje jis siekia beveik 15 GB (14,94 GB). „HD Tune Pro“ teste vidutinis skaitymo sparta nusistovi ties ~2320 MB/s. Rašymo sparta labai greitai, vos tik išsenka pSLC buferis, nuo ~1400 MB/s krinta iki ~500 MB/s. Tokia yra reali BiCS 3D TLC NAND lustų rašymo sparta. Kone identiškus skaičius parodė ir „Kingston A1000“, kuriame taip pat sumontuoti „Toshiba“ NAND lustai. M9PeG testo metu įkaito iki 54 °C - tai labai toli nuo perkaitimo taško (77 °C).

Samsung 970 EVO - nauja atmintis, nežymiai besikeičiančios specifikacijos

„Samsung“ yra visiškai kitokia kompanija, kuri viską gali pasigaminti pati sau. Būtent taip ir įvyko su naujuoju „Phoenix“ valdikliu ir 4-os kartos 3D TLC/3D MLC V-NAND atmintimi. „Phoenix“ valdiklis atsidūrė tiek 970 EVO, tiek 970 Pro kaupikliuose. Savo ruožtu 3D TLC V-NAND atmintis atiteko 970 EVO, o 3D MLC V-NAND 970 Pro šeimai. Kitaip įvykti ir negalėjo.

970 EVO šeimą sudaro keturių talpų kaupikliai: 250 GB, 500 GB, 1 TB ir 2 TB. Visi jie M.2 2280 formato ir palaiko NVMe 1.3 protokolą. Grįžtant prie talpų turime pirmąjį pokytį. 960 EVO šeimoje nebuvo 2 TB modelio, ją sudarė tik trys modeliai. Užbėgant supažindinimui su 970 Pro kaupikliais, iškart pasakysime, kad „Samsung“ atsisakė 2 TB 970 Pro, nors 960 Pro šeimoje toks modelis egzistavo. Gamintojas tokią rokiruotę aiškina ne kažkokiais techniniais sunkumais, o paprasčiausiu prisitaikymu prie rinkos, tiek kainų, tiek paklausos aspektais. 2 TB 960 Pro buvo perkamas labai vangiai, o 1 TB 960 EVO buvo paklausus, todėl „Samsung“ nusprendė, kad dvigubai talpesnis 970 EVO, kuris automatiškai kainuos pigiau nei 2 TB 970 Pro, bus protingesnis žingsnis. Turėdama 512 Gbit 3D TLC V-NAND lustus „Samsung“ sugebėjo visus reikiamus komponentus sumontuoti ant vienos 2280 formato PCB pusės. Reikėtų skaičiuoti, ar „Samsung“ būtų išvengusi brangios spartinančiųjų DRAM lustų ant valdiklio montavimo procedūros, norėdama paruošti 2 TB 970 Pro. Tokio dalyko 2 TB 960 Pro laikais išvengti nepavyko.

„Samsung“ mėgsta nutylėti didžiąją dalį informacijos apie savo valdiklius. Taip atsitinka ir su „Phoenix“. Žinoma tik tiek, kad kaip ir praėjusios kartos „Polaris“, kuris dirbo 960 EVO/Pro kaupikliuose, taip ir šis, turi penkis ARM architektūros branduolius ir aštuonis NAND kanalus. Keturi branduoliai yra skirti NAND celių valdymui, o penktasis optimizuoja darbą tarp pačio valdiklio ir kompiuterio host adapterio. Tikėtina, kad „Phoenix“ dirba didesniu taktiniu dažniu. „Phoenix“ valdiklis buvo panaudotas ir verslo klasei skirtame, ypač sparčiame, Z-SSD SZ985 kaupiklyje. Tai leidžia manyti, kad „Phoenix“ yra labai galingas įrankis, kurio 970 Pro kaupikliui per akis, jau nekalbant apie 970 EVO.

Vienos naujovės, susijusios su „Phoenix“ valdikliu, „Samsung“ neslepia. Dabar valdiklis yra padengtas plonu nikeliu sluoksniu, kuris padeda greičiau atiduoti karštį. „Samsung“ teigia, kad tai padeda temperatūrą sumažinti 7 laipsniais pagal Celsijų. Tiesa, kompanija nepateikia jokių tikslesnių atlikto testo detalių. Ant 960-osios serijos kaupiklių klijuojama plona varinė termo filmutė niekur nedingo. Ją tebeturi ir 970-osios serijos kaupikliai. „Samsung“ nesako, kad būtų kažkaip patobulinusi šias filmutes, tačiau pažymi, kad 970-oji serija yra mažiau linkusi perkaisti. Prie to prisededa ir „Samsung“ DTG (Dynamic Thermal Guard) taško atitraukimas link aukštesnės temperatūros. Papildomai pridėjus didesnę spartą vartotojui turėtų būti leidžiama apdoroti daugiau duomenų su 970 EVO, nei su 960 EVO, iki kaupikliams patenkant į throttle zoną.

250 GB, 500 GB ir 1 TB 970 EVO kaupikliai naudoja 4-os kartos 3D TLC V-NAND lustus, kuriuose celės išdėstytos 64-iais sluoksniais, o šerdžių talpa siekia 256 Gbit. Dvigubai didesnės (512 Gbit) šerdys panaudotos 2 TB talpos modelyje. Jam pagaminti užteko dviejų NAND lustų, kas reiškia, kad kiekviename iš lustų yra po 16 šerdžių. Mažesnės 256 Gbit šerdys puikiai pasitarnauja norint išlaikyti kuo aukštesnį paralelizmą tarp valdiklio ir NAND lustų mažesnės talpos 970 EVO modeliuose.

4-os kartos 3D TLC V-NAND ištvermė paaugo 50 % lyginant su 3-ios kartos V-NAND atmintimi. 250 GB 970 EVO išvermė siekia 150 TB vietoje 100 TB, 500 GB - 300 TB vietoje 200 TB, 1 TB - 600 TB vietoje 400 TB. Tų 50 procentų užteko, kad 4-os kartos „Samsung“ 3D TLC V-NAND būtų konkurencinga varžantis su „Micron“ ir „Toshiba“ pagamintais 3D TLC atitikmenimis. Kol kas 970 EVO yra pirmasis kaupiklis, kuris turi tvirtą kriptografinį bagažą. Palaikomas ne tik AES 256 šifravimas, bet ir TCG Opal 2.0 su IEEE-1667 (Microsoft eDrive).

„Samsung“ ištikimi pirkėjai nebuvo patenkinti tuo faktu, kad SATA flagmanas 860 Pro gavo 5 metų trukmės garantiją vietoje 10 metų, kurią turėjo 850 Pro, tačiau dabar pinigais nesimėtančius NVMe pirkėjus „Samsung“ nusprendė nudžiuginti. 970 EVO yra apsaugoti 5 metų garantiniu laikotarpiu. 960 EVO kaupikliai turėjo trumpesnę, 3 metų trukmės garantiją.

Trijų iš keturių 970 EVO modelių linjinė skaitymo sparta siekia 3400 MB/s, tik 2 TB modelis palypėja iki 3500 MB/s. Visi be išimties 960 EVO pasižymėjo 3200 MB/s sparta. Mažiausio 250 GB talpos 4 kb blokų skaitymo sparta siekia 200 000 IOPS ir yra mažesnė už identiškos talpos 960 EVO spartą (330 000 IOPS). Tai galima susieti su tuo, jog 250 GB 960 EVO naudojo dar mažesnes 128 Gbit šerdis. Tas pats didesnių talpų 970 EVO parametras (4 kb skaitymas) yra didesnis už 960 EVO atitikmenis. Pagal 4 kb blokų rašymą visi 970 EVO atrodo stipriau už identiškos talpos pirmtakus. 250 GB 970 EVO turi +50 000 IOPS, 500 GB +120 000 IOPS ir 1 TB +90 000 IOPS.

pSLC buferis išliko nepasikeitęs. Kaip ir 960 EVO kaupikliuose jį sudaro statinė ir dinaminė dalys. Priklausomai nuo SSD talpos, fiksuoto pSLC buferio dydis 4 GB arba 6 GB. Dinaminio buferio apimtis priklauso nuo to, kiek tuščios vietos yra kaupiklyje ir kiek 3D TLC celių gali būti perjungtos į spartesnį SLC režimą. Maksimalus tokio buferio dydis 250 GB kaupiklyje siekia 9 GB, 500 GB - 18 GB, 1 TB - 36 GB, o 2 TB gauna net 72 GB. Lyginant su 960 EVO, ne tik nepasikeitė pSLC buferio struktūra, bet ir jų gigabaitais išreikšta suma. Visgi rašymo spartos skirtumų tarp dviejų skirtingų kartų kaupiklių yra.

Ant popieriaus 250 GB 960 EVO su neperpildytu pSLC buferiu geba pasiekti 1500 MB/s rašymo spartą, kai 970 EVO tik 1300 MB/s. Talpai augant 970 EVO įgauna pranašumą, kuris siekia +500 MB/s (500 GB modeliai) ir +600 MB/s (1 TB) modeliai. Išsekus pSLC buferiui arba TurboWrite technologjai tapus neaktyviai jokių skirtumų tarp 960 EVO ir 970 EVO nebelieka. Liesiausi modeliai rašo 300 MB/s sparta, 500 GB talpos - 600 MB/s, o 1 TB - 1200 MB/s. 2 TB 970 EVO iš savo kišenės išsitraukia papildomus 50 MB/s ir siūlo 1250 MB/s linijinę rašymo spartą (be TurboWrite).

500 GB talpos 970 EVO skaitymo sparta „HD Tune Pro“ teste nėra visiškai stabili. Ties 100 GB atžyma greitis nuo 3200 MB/s krinta iki ~2600 MB/s ir ten pasilieka. Įrankis tiksliai įvertina kaupiklio turimo pSLC buferio dydį. Įrašius 22 GB duomenų sparta nuo 2350 MB/s neria žemyn prie ~650 MB/s. Tai daugmaž atitinka „Samsung“ nurodomus 600 MB/s išsekus pSLC buferiui. Maksimali pasiekta temperatūra 69 °C. Kaupiklis atsargoje turėjo daugiau nei 10 °C.

2 TB modelis pasižymi mažiau pastovesniu skaitymu, ko pasekoje sparta yra ~100 MB/s mažesnė nei 500 GB modelio. „HD Tune Pro“ rašymo parodymai sutampa su „Samsung“ skelbiama informacija, kad šiam kaupikliui priklauso 78 GB pSLC buferis. Sutampa ir kita dalis informacijos - kešui išsekus rašymo sparta į V-NAND TLC lustus nukrenta iki ~1250 MB/s. Užpildžius kaupiklį iki 1,3 TB stebima nepastovi rašymo sparta, nukrentanti iki ~750 MB/s. Šioje testo dalyje EVO perkaito, pasiekdamas 80 °C. Tai privertė dar labiau sumažinti rašymo spartą.

Samsung 970 Pro - naujas, toliau dominuojantis, karalius?

Kaip jau minėjome, „Samsung“ atsisakė 2 TB talpos 970 Pro, todėl flagmanu tampa 1 TB (1024 GB) modelis. Kaip ir 970 EVO kaupikliuose čia integruotas penkiabranduolis „Phoenix“ valdiklis, kuris, galimai, veikia šiek tiek mažesniu taktiniu dažniu. Šias dvi šeimas toliau skiria vienas ir tas pats pagrindinis bruožas - panaudota NAND atmintis. 970 Pro vietoje 3D TLC V-NAND gauna pačios „Samsung“ pagamintą 3D MLC V-NAND atmintį, pasižyminčią didesne sparta (ypač rašant) ir didesne ištverme perrašymo ciklams. Lyginant su 960 Pro, ji padidėjo 50 %. Jeigu į 512 GB talpos 960 Pro buvo leidžiama įrašyti 400 TB duomenų, tai identiškos talpos 970 Pro ištvermė dėka ketvirtos kartos V-NAND pasiekė 600 TB duomenų. Automatiškai 3D MLC V-NAND integravimas apsprendžia, kad 970 Pro kaupikliai neturi jokio pSLC buferio ir rašymo sparta yra nekintanti (nebent SSD perkaistų).

Maksimalus linijinis skaitymas tebėra „užstrigęs“ ties 3500 MB/s - šis skaičius degė ir 960 Pro specifikacijų lentelėje. Maksimalus linijinis rašymas yra padidėjęs. Nepriklausomai nuo talpos 960 Pro gebėjo pasiekti 2100 MB/s, kai 970 Pro tarp savęs rašymo sparta skiriasi: 512 GB išvysto 2300 MB/s, o 1024 GB versija 2700 MB/s. Atsitiktinių 4 kb blokų sparta padidėjusi tiek skaitant, tiek rašant. 512 GB modelyje ji padidėjusi, atitinkamai, 40 000 IOPS ir 170 000 IOPS. Dvigubai talpesniame modelyje skaitymo sparta padidėjusi 60 000 IOPS, o rašymo 140 000 IOPS. 970 Pro modeliai tarp savęs pasižymi identiška 4 kb blokų rašymo sparta (po 500 000 IOPS), kas nebuvo būdinga praeitos kartos „Samsung“ SSD kaupikliams.

Spartinančiosios atminties 970 Pro serija negavo daugiau, tačiau LPDDR3 buvo pakeistas į efektyvesnį LPDDR4 tipą. Ant popieriaus energijų sąnaudų skirtumas tarp 960 Pro ir 970 Pro (abu 512 GB) minimalus, t.y. 0,1 W. Pažangesnė atmintis labiau pasireiškia flagmane, kuris už identiškos talpos pirmtaką įgauna 0,4 W pranašumą. Naudojant šiuos NVMe kaupiklius ultrabook'uose tai jau šis tas.

970 Pro skaitymą atspindinti kreivė labai panaši į 970 EVO (500 GB), tačiau vidutinė sparta netgi kiek mažesnė ir neviršija 2700 MB/s. Visai kita istorija su rašymo sparta, kadangi 970 Pro neturi pSLC buferio ir visas rašymas vyksta tiesiai į sparčius MLC V-NAND lustus. Vidutinė rašymo sparta beveik pasiekia 2150 MB/s. Kaupiklis pasiekė maksimalią 76 °C temperatūrą ir buvo visai nebetoli nuo perkaitimo taško (79 °C).

Silicon Power P32A80 - vienintelis be DRAM spartinančiosios atminties

SSD kaupikiuose integruojamas DRAM lustas saugo vertinių lentelę. Ji atlieka adresų žemėlapio funkciją, kurie ištraukiami iš NAND atmintyje talpinamų duomenų. SSD nesaugo duomenų taip, kaip įprastiniai mechaniniai diskai, nors operacinė sistema iš jų būtent to ir tikisi. Duomenys flash tipo įrenginiuose talpinami ne toje vietoje, kurioje buvo nurodyta operacinės sistemos. Taip vyksta todėl, kad duomenys turi būti išmėtome skirtingose celių vietose norint sumažinti NAND nusidėvėjimą. SSD paprastai turi du vertinių žemėlapius: loginis atstoja tą, kuriame host valdiklis įsivaizduoja talpinantis duomenis, o fizinis yra tas, kuriame duomenys atsidūrė iš tikrųjų. Operacinei sistemai inicijavus skaitymo/rašymo operaciją SSD pasinaudoja transliacine lentele tam, kad rastų patalpintus duomenis. Iš esmės gryni duomenų kiekiai į DRAM spartinančiąją atmintį nepatenka, tačiau čia esanti lentelė ypač paspartinta prieigos laiką. Dalis šiuolaikinių SSD kaupiklių sukuria laikiną lentelę pačioje NAND atmintyje, tačiau ji nėra pati šviežiausia, kadangi flash atminčiai sunku įrašyti mažiausios apimties duomenis. Kiekvienas atnaujinimo procesas yra lėtas ir eikvojantis NAND ištvermę, todėl lentelę stengiamasi atnaujinti DRAM lygmenyje ir tik periodiškai viską perkelti į NAND. Paprastų namų vartotojų atveju tik maža dalis lentelės yra nuolat atnaujinama. SSD kaupikliuose, kurie neturi DRAM spartinančiosios atminties, ši lentelės dalis yra patalpinta į patį SSD valdiklį, tiksliau jo mažytę SRAM spartinančiąją atmintį. Jeigu reikiamu metu reikalingi adresai SRAM yra nepasiekiami, tada vis tiek kreipiamasi į NAND atmintį. Labai mažas SRAM kiekis nėra pakankamas entuziastų lygio apkrovai, todėl sparta tam tikrais atvejais gali nukristi žemiau HDD lygio.

HMB (Host Memory Buffer) technologija buvo sukurta sumažinti iškilusias problemas. Lentelės talpinimui yra skirta sistemos operatyvioji atmintis. Priklausomai nuo SSD gamintojo sprendimo, HMB dydis gali siekti nuo 24 MB iki 128 MB. Smulkmena, kai šiuolaikinės sistemos paprastai turi bent 8 GB operatyvios atminties. HMB technologijai paaukotos atminties dydis yra daug didesnis už SRAM talpą, tačiau tuo pačiu gerokai mažesnis už SSD kaupikliuose esančios DRAM operatyvios atminties dydį. HMB tai stengiasi kompensuoti specialiais algoritmais atnaujinant tik dažniausiai besikeičiančius adresus ir talpinant tik dažniausiai atnaujinamą lentelę. Duomenys perduodami naudojant PCIe linijas, be to, viskas keliauja pro centrinį procesorių, tačiau CPU tenkanti apkrova yra labai silpna, iš esmės jo net menkiausiai nesugebanti apkrauti. Jokio įrankio patikrinimui ar HMB yra aktyvuota nėra, tačiau „Microsoft“ skelbia, kad HMB buvo automatiškai įjungta pradedant Fall Creator's atnaujinimu „Windows 10“ operacinei sistemai.

„Silicon Power P32A80“ yra kaip tik priklausomas nuo HMB. Tikrai ne visiems girdėtas gamintojas SSD rinkoje pro permatomą langelį leidžia pažvelgti į savo produktą, taip pat informuoja SSD talpą, garantinio aptarnavimo trukmę ir palaikomas NVMe 1.2 gaires, kurių akcentuoti kitoje įpakavimo pusėje kone dešimčia kalbų turbūt nereikėjo. Vietą buvo galima išnaudoti produktyviau.

Ant juodo PCB tėra dviejų rūšių komponentai: valdiklis ir 4x NAND lustai. Viskas integruota ant tos pačios vienos pusės ir netrukus tiksliai įvardinsime kokie tai komponentai. Kaip ir A1000 atveju, anti kaitimo „technologijų“ panaudota nėra.

Apie 32A80 kaupiklių specifikacijas žinome labai mažai. Pirmiausiai, tai PCIe 3.0 x2 magistralę naudojantis NVMe kaupiklis. Pagal oficialią versiją jame turėtų būti integruotas „Phison PS5008-E8T“ valdiklis, kuris techniškai nuo E8 versijos skiriasi tik savo gebėjimu dirbti pašonėje neturint DRAM lusto, tačiau mūsų testavimo pavyzdys turėjo „Marvell“ pagamintą 88NV1160 valdiklį. Šis taip pat sukurtas funkcionavimui be DRAM lusto. Keturis NAND kanalus turinčiame valdiklyje dirba du „Cortex-R5“ branduoliai. Valdiklis palaiko MLC, TLC (tiek 2D, tiek 3D) bei QLC NAND atmintį, PCIe 3.0 x2 magistralę bei NVMe 1.3 gaires, nors kažkodėl „Silicon Power“ atžymi tik NVMe 1.2 palaikymą. Atminties tipas nutylimas. Mūsų 512 GB talpos modelis turi antros kartos „Micron“ 3D TLC NAND atmintį.

„Silicon Power“ nelinkusi nurodyti nei IOPS operacijų skaičiaus, nei ištvermės. Linijinis skaitymo greitis deklaruojamas 1600 MB/s, o rašymo lygiai 1000 MB/s. Mūsų nuomone, šie skaičiai būdingi tik didžiausios (512 GB) talpos modeliui, o mažiau talpūs galimai pasižymės mažesne rašymo sparta.

P32A80 rodo ne visai pastovią skaitymo spartą, vidutinei spartai siekiant ~1215 MB/s. Kiek keistai atrodo rašymą vaizduojanti kreivė. Prirašius ~420 GB sparta nuo ~900 MB/s krenta iki 350-400 MB/s. Sumažėjus rašymo spartai temperatūra nemažėjo, maksimali siekė 72 °C. Perkaitęs kaupiklis paprastai sugeba po truputį mažinti temperatūrą, todėl gali būti, kad mes matome milžinišką P32A80 pSLC buferį. Oficialiai throttle temperatūra ir buferio dydis nėra skelbiami.

Visų dalyvaujančių SSD specifikacijų suvestinė

Testavimo metodika

Į kaupiklius buvo diegiama „Windows 10 Pro“ operacinė sistema su Fall Creator's atnaujinimu. Po to atlikti visi atnaujinimai ir įdiegtos naujausios pagrindinės plokštės tvarkyklės, įskaitant „Intel Rapid Storage Technology“ ir „Intel Management Engine“. Visi testai buvo kartojami po du/tris (priklausomai nuo testo) kartus ir išvedamas vidurkis. Prieš antrą bandymą kompiuteris būdavo perkraunamas siekiant išvengti informacijos įsiminimo. SSD kaupikliai naudoja tai dienai naujausią vartotojui prieinamą programinį kodą. 960 EVO ir 960 Pro gauna specialias „Samsung“ NVMe tvarkykles (versija 2.2), 970 EVO ir 970 Pro - 3.0 versijos. Likę NVMe kaupikliai, „Plextor M8PeY“, „Plextor M8SeG“ ir „ADATA SX8000“, naudoja į „Windows 10“ operacinę sistemą integruotas „Microsoft“ NVMe tvarkykles. „Intel“ Z170 sistema BIOS lygmeniu neturi atnaujinimų, skirtų apsaugoti nuo „Meltdown“ ir „Spectre“ pažeidžiamumų.

Sintetika: „CrystalDiskMark“, AS SSD

Prieš testavimą                                     Po testavimo

A-DATA SX8200 480 GB

Kingston A1000 480 GB

Plextor M9PeG 512 GB

Samsung 970 Pro 512 GB

Samsung 970 EVO 500 GB

Samsung 970 EVO 2 TB

Silicon Power P32A80 512 GB

Realus naudojimas: žaidimų diegimas, kopijavimas...

„IOMeter testai“

Išvados

Ką tik testavime, kurį galima pavadinti grandioziniu, sudalyvavo septyni NVMe tipo kaupikliai. Septyniomis pastraipomis (viena skirta vienam SSD) pabandykime apibendrinti gautus rezultatus, galutiniame reziume neaplenkiant kiekvieno kaupiklio kainos, kuri yra kertinė detalė perkrautoje rinkoje kovojant dėl pirkėjo pinigų ir dažnai įnešanti dvejonių. Garantiniai periodai taip pat svarbus aspektas, tačiau septyniukė šiuo klausimu labai lygi. Vienintelė „Silicon Power“ taiko trijų metų garantinį laikotarpį, kuomet A-DATA, „Kingston“, „Plextor“ ir „Samsung“ veikia vienodai ir suteikia ilgesnę 5 metų garantiją. Džiugu, kad Lietuvoje, bent jau „Skytech“ parduotuvėje, garantiniai terminai sutampa su gamintojų nurodytais oficialiais. Nei vienas kaupiklis nėra nuskriaustas ir išlaiko pilną garantiją.

A-DATA SX8200 galima drąsiai vadinti sėkmingu SX8000 pasekėju. Nors ir buvo pereita nuo 3D MLC prie 3D TLC atminties atnaujintas „Silicon Motion SM2262“ valdiklis ir didelis pSLC buferis akivaizdžiai truktelėjo SX8200 į priekį. SM2262 šiai dienai yra vienas geriausių (jei ne pats geriausias) vidutinės/aukštesnės klasės valdiklių. Dalį laurų reikia atiduoti A-DATA sprendimui į komplektaciją įtraukti šilumą sklaidančią plokštelę. Ji nėra reklaminis triukas (nors A-DATA pernelyg jos ir nereklamuoja), kadangi intensyvaus rašymo metu pikinė temperatūra sumažėjo nuo 64 °C iki 54 °C. Nesusidūręs su perkaitimo problema 480 GB talpos SX8200 pademonstravo keletą pribloškiančių rezultatų. Pavyzdžiui, perkaisdamas SX8000 „Battlefield 1“ užtruko įrašyti ~3:30, kai SX8200 užtruko vos kiek daugiau nei minutę. Visa minutė buvo nukirsta rašant „The Witcher 3“. Stebėtina, bet šie rezultatai buvo tiek geri, kad jų pakako rimtai pasivaržyti ne tik su „Samsung“ EVO, bet ir Pro kaupikliais. Tą patį Raganių SX8200 įrašė greičiausiai, netgi pralenkiant 512 GB 970 Pro (2:03 prieš 2:11). Rašant „Battlefield 1“ SX8200 rezultatas buvo antras, iškart po 970 Pro (1:02 prieš 0:53). Dar kartą SX8200 išsiveržė į priekį kopijuojant img formato nuotraukas. Kaupiklis buvo labai arti to, kad palįstų po 10-ies sekundžių žyma. Kiti kopijavimo scenarijai buvo šiek tiek palankesni (2-3 sek) 970 Pro. SX8200 nesužibėjo atskiruose 4 kb skaitymo/rašymo matavimuose, nusileisdamas (ypač rašant) žemiau Pro pozicionuojamam 970 EVO (500 GB), tačiau dar kartą iššovė apkrovą pakeitus į kombinuotą (70 % skaitymo/ 30 % rašymo). Tai vienintelis SSD, kuris sugebėjo pasiekti 100 000 IOPS (užklausų skaičius prilygo 6), tačiau absoliutus dominavimas nebuvo pasiektas, nes esant minimalioms užklausoms didesnį IOPS skaičių pasiekė „Samsung“ atstovai: 970 EVO beveik 1000 IOPS daugiau, o 970 Pro daugiau nei 3000 IOPS. Bendra rezultatų visuma sako, kad tai antras - trečias sparčiausias NVMe iš visos grupės. 480 GB SX8200 kainuoja ~115 eurų ir yra visomis prasmėmis geras atsvaros taškas likusiems dalyviams.

„Kingston A1000“ nustebino, ypač realaus naudojimosi užduotyse. „Kingston“ SSD rinkoje tvirtai laikosi daugiausia marketingo sukurto stipraus vardo dėka, kompanija seniai nebedalyvauja sparčiausio SSD sukūrimo lenktynėse, o agresyvesnės kainos taikomos tik žemiausiame sektoriuje. A1000, kuris naudoja PCIe 3.0 x2 pločio magistralę, atsiduria būtent NVMe sektoriaus apačioje. Kainuodamas vos kiek daugiau nei 100 eurų 480 GB talpos A1000 yra pigiausias šiandien bandytas NVMe kaupiklis, bet jis neatsiduria spartos grafų dugne. „The Witcher 3“ buvo įrašytas ~50 sekundžių greičiau nei į „Plextor M9PeG“, kuris naudoja PCIe 3.0 x4 magistralę. Nusileisti buvo priverstas ir dar vienas PCIe 3.0 x4 magistralę turintis kaupiklis, A-DATA SX8000. Pagrinde diegiant žaidimus, kadangi ilgalaikė apkrova priversdavo jį perkaisti ir sumažinti spartą. Dirbant su įvairaus tipo duomenimis A1000 prieš M9PeG taip pat turėjo persvarą, kuri žymiausia buvo kopijuojant video failus (-9 sek) bei atliekant išarchyvavimą (-5 sek). Svarbiausia tai, kad A1000 aiškiai įrodė savo pranašumą prieš vienintelį SATA atstovą, kurį įdėjome į lenteles tyčia, „Samsung 860 EVO“ (500 GB). Solidžią spartą tarp SATA kaupiklių demonstruojantis 860 EVO rašant žaidimus užtruko tarp 2:00 ir 2:30 minučių ilgiau, realiai prailgindamas užduoties baigimo laiką dvigubai. Neretai A1000 dvigubai greičiau pabaigdavo ir kopijavimo užduotis. Silpniausiai A1000 pasirodė 4 kb blokų skaitymo/rašymo užduotyse. Naudojimui operacinėje sistemoje labai artima kombinuota (70 % skaitymo/ 30 % rašymo) apkrova, vertinant bendrai, palankesnė 860 EVO, tačiau svarbiausioje sub zonoje, kai užklausų skaičių siekia 1, A1000 sugeba priskaičiuoti ~800 IOPS daugiau. Atsižvelgus į tai, kad A1000 kainuoja ~5 eurus daugiau už 860 EVO ir gauna tokios pačios trukmės garantiją, šis NVMe yra geras pasirinkimas neišlaidaujančiam, bet norinčiam atsisakyti SATA kabelio ir paspartinti savo darbą. Neišgalint pridėti 15-os eurų link SX8200, A1000 turbūt yra pasirinkimas Nr.1

„Plextor M9PeG“ - ne tai, ko tikėjomės. „Plextor“ kenčia dėl savo partnerių vangumo, konkrečiai „Marvell“, kuris pramiegojo NVMe kaupiklių vajų ir neparuošė nieko išskirtinio. M9Pe karta naudoja tą patį „Eldora“ pavadinimu žinomą valdiklį, kurį turėjo ir M8Pe. Nesiekiant aukštumų su juo būtų galima gyventi, tačiau M9PeG ir visai kartai pakišo koją ypač mažas pSLC buferis. 512 GB modelis turi ~7,5 GB kešo, o 1 TB modelis ~15 GB. Jam greitai išsekus rašymo sparta krinta iki 500 MB/s ir iš čia turime faktą, jog dabartinis flagmanas M9PeG mūsų testuose buvo lėtesnis už buvusį flagmaną M8PeY, kuris naudojo tą patį „Eldora“ valdiklį, tačiau turėjo „Toshiba“ 2D MLC atmintį vietoje to pačio gamintojo 3D TLC ir išvengė bet kokios akistatos su pSLC buferiu. Sunkiasvorius žaidimus M8PeY rašė ~1 minute greičiau už M9PeG. Paveikslas nepasikeitė ir perėjus prie kopijavimo užduočių. Dviejose iš trijų pSLC buferis išseko ir M8PeY liko priekyje per 15-20 sekundžių. 7,5 GB užimančių nuotraukų kopijavimui buferinės talpos turėjo pakakti, tačiau ir tokiu atveju M8PeY išlaikė apčiuopiamą (8 sek) savo pranašumą. Visu gražumu M9PeG rašymo pajėgumas atsiskleidė naudojant „IOMeter“ įrankį. IOPS sparta netgi buvo mažesnė už 860 EVO, o konkurencija buvusiam „Plextor“ flagmanui buvo palaikoma tik esant minimaliam užklausų skaičiui. Vėliau M8PeY pabėgo per tris žingsnius. Taikant gryną skaitymo ir kombinuotą apkrovas tarpas tarp dviejų „Plextor“ kaupiklių susitraukia ir M8PeY atsiplešia (iki 4000 IOPS) tik nustačius didesnes užklausų vertes, konkrečiai 5 ir 6. Puikiai savo darbą atliekančia termo plokštele aprūpintas M9PeG kainuoja ~135 eurus. Būtų galima manyti, kad kainą išpučia būtent plokštelė, tačiau „nuogas“ M9PeGN kainuoja vos 5 eurais pigiau, o HHHL formato dar didesnį radiatorių ir RGB pašvietimą turintis M9PeY 145 eurus. Akivaizdu, kad šie NVMe per brangūs metodu „patys iš savęs“ vertinant spartą, nors vieno gigabaito kaina gana patraukli.

„Samsung 970 Pro“ lieka kalvos karaliumi, nors jam nervus keletame testų netikėtai patampė SX8200. Šįkart nepavyko gauti 1 TB modelio tam, kad jį galėtume palyginti su seniau testuotu terabaitiniu 960 Pro. Visgi stebėti dvikovą tarp talpesnio buvusio flagmano ir perpus mažesnės talpos 970 Pro buvo įdomu. 970-asis buvo greitesnis rašant žaidimus, abu kartus nukirtęs po 15 sekundžių. Išarchyvavimo užduotyje galima brėžti lygybės ženklą, kadangi kaupiklius skiria vos dvi sekundės, tiesa 970 Pro naudai. Kopijuojant du kartus iš trijų vėl buvo greitesnis naujasis „Samsung“ flagmanas, aplanką su įvairaus dydžio failais sugebėjęs nukopijuoti trimis sekundėmis (0:19 prieš 0:22) greičiau, o 15 GB dydžio aplanką su filmais dubliuoti dešimt sekundžių (0:25 prieš 0:15) greičiau. Tai buvo didžiausias susikurtas atotrūkis. 960 Pro greičiau susidorojo kopijuodamas fotografijas, tačiau pranašumas nebuvo didelis, 12 sekundžių prieš šešiolika. Bendrai imant visas naudotas užklausas IOPS sparta skaitant pakrypo 970 Pro naudai, tačiau 960 Pro sugebėjo daugiau nei 3000 IOPS likti priekyje prie minimalių užklausų. Taikant 100 % rašymo apkrovą viskas susidėliojo atvirkščiai: 960 Pro dominavo užklausoms viršijus 2, o iki tol 970 Pro sugebėjo surinkti 10 000 IOPS daugiau. Kombinuotos apkrovos rezultatai vienodesni. 960 Pro turi ~2000 IOPS persvarą kai QD=1, kai QD=2 į priekį lygiai tiek išeina 970 Pro ir pritaikius QD=4 960-asis vėl susigrąžina pranašumą, siekiantį ~5000 IOPS. 970 Pro buvo vienintelis kaupiklis, kuris sugebėjo palįsti po 0,1 ms žyma vertinant vidutinę skaitymo gaištį. Pagerinęs 960 Pro rezultatą jis taip pat pasižymėjo mažiausia (2,7 ms) maksimalia rašymo gaištimi. Kiek daugiau nei prieš metus, kuomet buvo rengiama 960 Pro apžvalga, 1 TB modelis kainavo ~600 eurų. Šiandien naujasis terabaito talpos flagmanas kainuoja trečdaliu pigiau, ~400 eurų. 512 GB modelis dar perpus pigiau, t.y. ~200 eurų. Didžiausią spartą parodęs ir nesumuštus ištvermės rodiklius turintis „Samsung“ flagmanas neabejotinai yra brangiausias tarp mūsų šiandien testuojamų 480-512 GB NVMe kaupiklių. Gigabaito kaina siekia beveik 40 centų. Premium segmento produkcija niekada nepasižymėjo ir nepasižymės aukštu spartos/kainos santykiu, todėl prie jos visada galima prisikabinti, kad ji prašomų pinigų nėra verta. Tiesiog norint geriausio už bet ką visada teks susimokėti premium'ą ir nieko čia nepakeisi. Ko norėtųsi iš premium segmento produkto, tai išsiskyrimas garantiniu periodu. Nepaisant dvigubai didesnės ištvermės už identiškos talpos 970 EVO, 970 Pro apsaugotas NVMe kaupikliams standartine 5 metų garantija. Tikrai laukiame „Samsung“ žingsnio, kada NVMe keliaus į 850 Pro laikus, kai buvo siūloma 10 metų trukmės garantija.

„Samsung 970 EVO“ (500 GB) susidūrė su agresyviu pasipriešinimu iš SX8200 ir, panašu, kad lenktynėse dėl antrojo greičiausio NVMe „titulo“ dažniau praleidžia konkurentą į priekį nei priekin išeina pats. Apie pusę minutės nusileista rašant „The Witcher 3“ ir apie 50 sekundžių „Battlefield 1“. Vienas kito kaupikliai buvo labai arti kopijuojant video failus ir atliekant išarchyvavimo užduotį, tačiau SX8200 atsiplėšė kopijuojant fotografijas (0:10 prieš 0:26) ir programų aplanką (0:21 prieš 0:31). Logiška, kad aplenkęs 970 Pro SX8200 susidorojo ir su EVO IOPS matavimuose taikant kombinuotą apkrovą. „Samsung“ dar kartą gelbėjo tai, kad pavyko parodyti didesnę spartą prie mažiausių užklausų skaičių, kur EVO turėjo ~1000 IOPS persvarą. Vėliau SX8200 nepavejamai šovė į priekį, ką EVO padarė pritaikius šimtaprocentines skaitymo/rašymo apkrovas. Prie QD=4 rašant EVO turėjo net 60 000 IOPS pranašumą, o skaitant (QD=6) ~20 000 IOPS. Kadangi pSLC buferio dydis nepasikeitė, kaip ir rašymo greitis jam išsekus, logiška matyti, kad kiekvienoje realaus naudojimo užduotyje senas, bet dvigubai talpesnis 960 EVO išliko spartesnis būtent dėl didesnio pSLC kešo ir gebėjimo be TurboWrite technologijos išlaikyti 1200 MB/s rašymo spartą vietoje 600 MB/s, kuriais pasižymi 970 EVO (500 GB). Neturėdami identiškos talpos 960 ir 970 serijų EVO negalime korektiškai įvertinti spartos prieaugio, bet daugiau panašu į tai, kad 970 turi sidegrade statusą lyginant su 960 EVO. Dėka atsiradusio nikelio sluoksnio ant „Phoenix“ valdiklio ir šiek tiek aukščiau pastumto perkaitimo slenksčio 970 EVO per tą patį laiką gali įrašyti iki 32 GB duomenų daugiau, tačiau tai pasireikš tik kritiniais momentais, kai kaupiklis susidurs su nepertraukiama ilgalaike rašymo apkrova, be to, daugelis pagrindinių plokščių dabar turi M.2 formato kaupikliams skirtus radiatorius, kurie daugeliu atvejų drąstiškai sumažina temperatūrą. Turintiems 960 EVO greičiausiai nėra jokios logikos keliauti prie 970 EVO, nebent NAND celės jau mačiusios daug duomenų, plius 3 metų garantija link pabaigos ir norima atsikratyti kaupikliu, nors „Samsung“ vardas ir nenuvylė. Tokiu atveju identiškos talpos 970 EVO pasiūlys 50 % daugiau ištvermės su 5 metų garantija. Už SX8200 30 eurų brangesnis 970 EVO neturi itin daug kozirių, pagrindinai savo patikimo gamintojo vardą, pilną kriptografinį paketą ir +20 GB papildomos vietos, kuri, pripažinkime, atsieina nepigiai.

Antrasis „Samsung 970 EVO“ šiek tiek iškrenta iš apžvalgos konteksto dėl savo 2 TB dydžio. Lyginant su 500 GB modeliu, šis 970 EVO turi keturis kartus didesnę pSLC kešo talpyklą, be to, jai išsekus rašymo greitis išsilaiko virš 1200 MB/s vietoje 600 MB/s. Visi šie privalumai puikiai atsispindėjo testuose: „Battlefield 1“ buvo įrašytas beveik 40 sekundžių greičiau, „The Witcher 3“ ~25 sekundėmis greičiau, visos trys kopijavimo užduotys įvykdytos taip pat greičiau, didžiausią pagerėjimą (-13 sek) nustačius kopijuojant aplanką su programomis. Dalyje realaus naudojimo užduočių prilygta 970 Pro ir pralenktas 1 TB talpos 960 EVO, kas nestebina dėl dvigubai didesnio buferio. Kaupiklis parodė didžiausią rezultatą (daugiau nei 17 000 IOPS) taikant kombinuotą skaitymo/rašymo apkrovą prie QD=1, tik vėliau užleisdamas pozicijas SX8200. 2 TB talpos 970 EVO kaina yra labai artima keturiems 970 EVO (500 GB) kaupikliams. „Samsung“ nėra linkusi taikyti geresnio kainos per gigabaitą santykio, tačiau milžino EVO padėtis palankesnė, nes rinkoje iš esmės nėra kitų 2 TB talpos konkurentų. Vienintelis įspėjimas tas, jog didysis 970 EVO buvo vienintelis iš kaupiklių, kuris aiškiai perkaito nepertraukiamos rašymo apkrovos metu. Stalinių kompiuterių savininkams rekomenduotume šį SSD pridengti papildomu radiatoriumi, jeigu pagrindinė plokštė tokį tik turi.

Silicon Power P32A80 512 GB abėcėlės tvarka yra paskutinis NVMe kaupiklis, deja, neginčijamai paskutinis ir pagal spartos rodiklius. Vangumas nėra susijęs su lėtesnės PCIe 3.0 x2 magistralės naudojimu, kadangi „Kingston A1000“ taip pat naudoja x2 magistralę, tačiau demonstravo visai kitokius rezultatus. P32A80 nukentėjo dėl DRAMless dizaino - tai vienintelis testuotas NVMe, neturėjęs DRAM spartinančiosios atminties. HMB (Host Memory Buffer) technologija, kuri aktyvuota pradedant Windows 10 Fall Creator's atnaujinimu, nepasirodė galinti veiksmingai sušvelninti tokio dizaino trūkumus. Jog procesas kitoks puikiai pademonstravo maksimali rašymo gaištis. 522 ms tapo absoliučiu antirekordu, kuris atsirado dėl išimtos spartinančiosios atminties ir atsiradusio kreipimosi į sisteminę operatyviąją atmintį. Diegiant žaidimus P32A80 bus greitesnis už vienintelį SATA atstovą 860 EVO. Pusės minutės atkirpimas rašant „Battlefield 1“ atrodo kaip pakankamai geras rezultatas, tačiau žinant, kad tas pats A1000 nukirto daugiau nei dvi minutes, toks pasiekimas nėra tai, ką gali tikras NVMe įrenginys. Būta scenarijų (pavyzdžiui išarchyvavimo ir programų kopijavimo užduotys), kuriuose P32A80 įsigudrino netgi nusileisti SATA kaupikliui. „IOMeter“ parodė ypač žemą rašymo spartą. Šiek tiek guodžia, jog skaitant buvo aplenktas A1000, nors +700 IOPS virš 860 EVO kombinuotoje apkrovoje vėl nėra tai, ko tikimasi iš NVMe. Paguoda, kad kol nebuvo pasiektas QD=4 visai greta laikėsi ir A1000. Neturėdamas DRAM lusto P32A80 turėtų kainuoti mažiausiai iš visų NVMe kaupiklių, tačiau tarp 970 EVO ir 970 Pro įsiterpianti kaina priverčia gūžčioti pečiais. Šis kaupiklis turėtų kainuoti mažiau už A1000, t.y. nesiekti 100 eurų nepaisant jo didesnės 512 GB talpos. „Silicon Power“ turi labai neblogų žema kaina pasižyminčių SATA kaupiklių, bet P32A80 yra tas NVMe, kurio reikėtų privengti.