Mokslo ir technologijų pasaulis

Trečiame XVII a. dešimtmetyje Švedijos karalius Gustavas II Adolfas įsakė pastatyti naują laivą.

Laivui buvo parinktas „Vasa“ vardas (pagal švedų didikų giminę), ir jo statyba buvo skubinama – tuo metu Švedija kariavo su Abiejų Tautų Respublika (bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybe), ir laivas turėjo tapti karinio laivyno flagmanu.

Laivas turėjo simbolizuoti Švedijos jėgą pačiais galingiausiais jos laikais, kai ši šiaurės šalis praktiškai kontroliavo didžiąją Baltijos jūros dalį ir buvo viena iš stipriausių Europos monarchijų.

Laivas gavosi iš ties įspūdingas – 69 metrų ilgio ir 47,5 metrų aukščio, o svėrė daugiau nei 1200 tonų. 64 patrankomis ginkluotas karo laivas sakyte sakė – tie, kas susidurs su Švedija, turės rimtų problemų.

Tačiau istorija susiklostė kitaip. Laivas tapo savotišku „Titaniku“ – ne, jokių incidentų su ledkalniais nebuvo, bet nenuplaukęs nė dviejų kilometrų nuo doko, nuskendo.

Statybos klaidos

Laivo statybos metu karaliaus nurodymu buvo koreguojamas projektas ir didinamas laivo tonažas. Nors tais laikai neegzistavo rašytinės laivų statymo teorijos, karališkosios laivų statyklos meistrai daugiausiai vadovavosi savo praktika, intuicija ir laivų proporcijų lentele.

Statytojų nuomone, laivo, kurio pageidavo karalius, svorio centras buvo per aukštai. Kad laivas išliktų stabilus po visos norimos ginkluotės sumontavimo, jis turėjo būti bent dviem metrais platesnis – arba turėjo būti sumažinta numatytoji ginkluotė (64 patrankos). Bet karalius Gustavas II Adolfas nepaklausė statybos inžinierių ir ginkluotės skaičius nebuvo pakeistas.

1628 m. sausį laivų statyklą aplankė pats karalius. Darbai ėjo į pabaigą, buvo vykdomi laivo puošybos, vidaus įrangos montavimo darbai, siuvamos burės, kurių bendras plotas sudarė 4200 m².

Laivo priekiui ir galui papuošti medžio dirbtuvėse buvo išdrožtos įvairios medinės skulptūros. Jose buvo vaizduojami dievai, demonai, karaliai, riteriai, kariai, undinės, fantastiniai gyvūnai – ir visa tai buvo išdažyta purpurine, aukso ir mėlyna spalvomis. Visa tai buvo skirta palikti įspūdį priešams ir simbolizuoti monarchijos galybę. Prireikė beveik trejų metų – bet „Vaza“ tapo karo laivu ir meno šedevru.

1627 m. pabaigoje laivas buvo nuleistas į vandenį ir prasidėjo laivo puošybos bei vidaus apdailos darbai. Korpuso storis buvo 45 cm., laivas turėjo tris ištisinius denius ir buvo pastatytas naudojant derva impregnuotas šiaurinio ąžuolo lentas, kurios buvo gautos iškirtus 16 hektarų miško.

1628 m. pavasarį buvo pradėta montuoti laivo ginkluotė – jai buvo skirti du deniai, kuriuose patalpinti 64 pabūklai. Visos patrankos buvo nulietos iš bronzos ir bendras jų svoris sudarė 80 tonų. Laivo balastui buvo panaudota 120 tonų akmenų. Du apatiniai deniai buvo skirti patrankų sviediniams, parako statinėms, maistui ir ekipažo gyvenamosioms patalpoms.

Netikėtas finalas

1628 m. rugpjūčio 10 d., sekmadienį, virš Nybrovikeno įlankos, kurioje buvo dokas, įlankos pūtė silpnas pietryčių brizas, jūra buvo rami. Krantinėje pažiūrėti į pirmąjį laivo išplaukimą į jūrą susirinko minia žmonių.

Laivo ekipažas, vadovaujamas kapitono Söfringo Hanssono, lėtai pajudėjo nuo Skeppsbrono prieplaukos. Laivas išskleidė bures ir lėtai pajudėjo link Beckholmeno salos. Kurį laiką „Vazą“ dar gaubė parako dūmai, atsiradę paradinių salvių – bet kai jie išsisklaidė, prieplaukoje stovėję vietiniai ir užsienio svečiai apmirė: laivas netikėtai pradėjo svirti ant kairiojo borto ir su visomis burėmis lėtai atsigulė ant vandens. O po keleto minučių dingo po vandeniu, vandens paviršiuje palikdamas tik keletą statinių, lentų ir išnėrusius išsigelbėjusius žmones.

Apie 30 įgulos narių nuskendo kartu su laivu.

Katastrofos priežastimi tapo netikėtai pakilęs vėjo gūsis ir per mažas laivo balasto svoris. Laivas pasviro ir nebegalėjo išsitiesinti, nes nuo viršutinių denių pradėjo kristi patrankos – o pro atviras patrankų atviras angas vanduo veržėsi į laivo vidų.

„Vaza“ nuskendo, šis įvykis sukrėtė Stokholmo gyventojus, buvo paskelbtas gedulas.

Kaltų nėra

Tuo metu Gustavas II Adolfas buvo Lenkijoje, tad kol laiškas, pranešantis apie tragiškus įvykius, jį pasiekė, praėjo dvi savaitės.

Karalius įsakė visus kaltus suimti ir perduoti teismui. Išsigelbėjęs laivo kapitonas buvo įkalintas, visi išsigelbėję įgulos nariai ir laivo statytojai – apklausti. 1628 m. rugsėjo 5 d. įvyko teismas.

Kadangi į daugelį kaltinimų buvo atsakyta, kad laivo statytojai laikėsi karaliaus nurodymų, teismas kaltų nerado. Laivo katastrofa buvo pripažinta kaip stichinė nelaimė ir tyrimas buvo nutrauktas. 40 000 dalerių (XVII a. Švedijos valiuta) kainavęs „Vaza“ laivas sudavė rimtą smūgį šalies ekonomikai.

Sugrįžo po 333 metų

Iškelti laivą norėta tuoj pat – bet to neleido tuometinės technologinės galimybės. Tiesa, septintajame XVII a. dešimtmetyje narai iškėlė kelias patrankas, bet laivas galiausiai buvo pamirštas ir 64 metrų gylyje pragulėjo 333 metus.

XX a. penktajame dešimtmetyje laivą aptiko nuskendusių laivų entuziastas Andersas Franzénas. Jis nuo vaikystės domėjosi Baltijos jūroje nuskendusiais laivais ir jau buvo radęs keletą tokių – o taip pat žinojo, kad Baltijos jūros vandenyje nėra laivagraužių, kurie minta mediena. Prie tokio ilgalaikio laivo išlikimo prisidėjo ir gylis, kuriame gulėjo laivas: į tokias gilumas neprasiskverbė ultravioletiniai spinduliai. Be to, net du faktoriai stabdė medieną ardančių bakterijų dauginimąsi: pirma, Mälareno ežero vanduo buvo šaltas, antra – laivas nuskendo ganėtinai užterštoje uosto zonoje.

Laivo „Vaza“ istorija A.Franzénas pradėjo domėtis 1950-ais metais ir išnagrinėjo daugybę archyvinių dokumentų. Naudodamas savadarbį smailėjantį cilindrą su kiauryme, A. Frencenas naudodamasis specialia rite leisdavo jį į jūros dugną, o pagal iškeltus dugno grunto pavyzdžius spręsdavo, kas yra apačioje.

1956 m. dabartinio Stokholmo uosto teritorijoje jam pavyko aptikti didelį medinį objektą. Tai buvo laivas „Vaza“.

Vieno eksponato muziejus

Nuo 1990 metų Stokholme veikia nuolatinis „Vazos muziejus“ – muziejus, iš vienos pusės skirtas vienui vieninteliam eksponatui, bet iš kitos – tūkstančiams eksponatų ir artefaktų, susijusių su laivu.

1961 m. balandžio 24 d. laivas „Vaza“, pragulėjęs jūros dugne 333 metus, buvo iškeltas ir nutemptas į sausąjį doką. Atlikus archeologinius tyrimus, buvo rasta apie 26 tūkstančius įvairių artefaktų.

Laivas buvo išvalytas nuo nuosėdų, atlikti restauravimo darbai ir laivo mediena įsodrinta polietilenglikoliu. Dabar restauruotą laivą sudaro 95 % originalo dalių.

Skaičiuojama, kad iki šiol šį muziejų yra aplankę 35 milijonai lankytojų – ir tai be abejonės yra vienas įspūdingiausių istorijos muziejų pasaulyje.

Septynių aukštų pastatas leidžia apžvelgti „Vazą“ iš įvairių kampų – pajusti visą ambicingą laivo didybę ir masę, žiūrint tiek iš apačios, tiek iš „gandralizdžio“ aukščio (muziejuje net pažymėta geriausia vieta asmenukėms), pamatyti gausiai modeliais iliustruotą „Vazos“ statymo, skendimo ir iškėlimo istoriją ir net žuvusius jūreivius – tiek atkurtas jų asmenybes, tiek originalius skeletus, rastus nuskendusiame laive.