Pirmą kartą mokslo istorijoje surado sparčiai garuojančią planetą ir iš karto paaiškėjo Neptūno dydžio planetų paslaptis
|
©NASA, ESA, and D. Player (STScI) Planetos, grubiai šnekant, skirstomos į tris grupes pagal masę ir cheminę sudėtį: uolines Žemės dydžio ir šiek tiek didesnes, ledines-dujines Neptūno dydžio ir dujines Jupiterio dydžio bei didesnes. Pirmųjų ir paskutiniųjų randama įvairiais atstumais nuo žvaigždžių – ir labai arti, ir ganėtinai toli. O štai Neptūno dydžio planetų labai arti žvaigždžių nerandama. Dabar nauji vienos Neptūno dydžio planetos stebėjimai atskleidžia, kodėl taip yra. Ši planeta, GJ3470b, yra viena iš artimiausių savo žvaigždei Neptūno dydžio planetų. Tranzitų metu išmatuota jos atmosfera pasirodė esanti labai išplitusi ir dar plintanti. Kitaip tariant, žvaigždės šviesa garina planetos atmosferą, ir garina ją tokiu greičiu, kad per du milijardus metų planeta galėjo netekti iki 35% pradinės masės. Karštieji Jupiteriai taip sparčiai negaruoja, nes jų gravitacija išlaiko atmosferą nepabėgusią net ir labai aukštoje temperatūroje. Tuo tarpu uolinės planetos neturi reikšmingų atmosferų, kurių išgaravimas pakeistų jų masę. O štai Neptūno dydžio planetos atmosferos netenka greitai ir tampa karštomis uolinėmis planetomis. Tyrimo rezultatai arXiv. | ||||||
| ||||||
