Mokslo ir technologijų pasaulis

Perdirbtos mėsos valgymas skatina susirgti vėžiu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad per dieną suvartojus bent 50 g perdirbtos mėsos (pavyzdžiui, du gabalėlius kumpio), rizika susirgti žarnyno vėžiu padidėja penktadaliu. Tačiau mokslininkai jau prabilo apie uogų naudą norint apsisaugoti nuo vėžio.

Mokslininkai ištyrė, kad sumaltos uogų luobelių išspaudos gali padėti apsisaugoti nuo vėžio. Esą neretai atliekomis laikomose dalelėse gausu vertingų medžiagų ir jei jų vartojimą derinsime su, pavyzdžiui, mėsa, galimai sumažinsime baisių ligų riziką.

„Mėsos produktai pasirinkti dėl to, kad, kaip žinome PSO priskyrė perdirbtus mėsos produktus pirmos klasės kancerogeninėms medžiagoms (sukeliančios vėžį), todėl mūsų tikslas – padaryti mažą indėlį“, – sako KTU profesorius Rimantas Venskutonis.

Profesoriaus R. Venskutonio vadovaujama mokslininkų grupė tiria uogų išspaudose esančių fitochemikalų savybes, esą egzistuoja daug mokslu pagrįstų įrodymų apie uogose randamų bioaktyvių junginių naudingąsias savybes. Jie yra stiprūs antioksidantai, galintys slopinti uždegimą, taip pat gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir net sunaikinti vėžines ląsteles.

Dietologė Jūratė Dobravolskienė pastebi, kad daugelyje restoranų į mėsos patiekalus dedama uogų. Uogas ar uogienes žmonės prie mėsos patiekalų derino nuo senovės.

Visgi prof. R. Venskutonis sako, kad tiesiog valgant mėsą su uogomis poveikio, apie kurį kalbama, bus mažai. Veiksmingumas esą atsiranda tuomet, kai vartojamos technologų atitinkamai panaudotos uogų išspaudos. Dietologai į tokius tyrimus žiūri kritiškai.

„Jeigu mes tris kartus per dieną valgysime mėsą, „užkasdami“ tomis luobelėmis jokios naudos iš to neturėsime“, – sako dietologė, bet pritaria, kad uogų išspaudose maistinių skaidulų, kurios maistine verte nenaudingos, tačiau labai reikalingos fiziologiškai ir turi sveikatinančios įtakos organizmui. Pasak medikės, jų gausu ne tik uogų luobelėse.

„Tai riešutai, jų turi ir visos daržovės, visi vaisiai. Ten, kur yra maistinės skaidulos“, – sako gydytoja.

Dėl kokių tikslų atliekami tokie tyrimai?

„Vienas iš tokių tikslų būtų kurti fitocheminių medžiagų preparatus, kurie galėtų prisidėti prieš apsaugos nuo kai kurių susirgimo išsivystymo“, – sako KTU profesorius.

Profesoriaus teigimu, jų sukurta technologija, kai naudojami tik aplinkai nekenksmingi tirpikliai (vanduo ir etanolis), leidžia apdoroti uogų išspaudas be jokių praradimų. Pasak jo, išlieka sėklų aliejus, kuris svarbus dėl vitamino E, polinesočiosios riebalų rūgštys ir kt. junginiai.