Mokslo ir technologijų pasaulis

Kinija yra viena didžiausių pasaulio teršėjų, tačiau ir ši šalis imasi rimtų priemonių, kaip su tuo kovoti. Kinijos Aplinkos ministerija oficialiai pranešė, kad imsis rimtų priemonių prieš vietinės (regioninės) valdžios pareigūnus, kurie nesilaikys ir neįgyvendins aplinkosauginių tikslų bei taikys vakarų šalių gyventojams sunkiai suprantamas baudimo priemones.

Kinija jau penkeri metai, kaip intensyviai kovoja su miestuose tvyrančia tarša ir ypatingai su kietosiomis dalelėmis.

Jiems PM2.5 dalelių koncentraciją 338-iuose miestuose pavyko sumažinti vidutiniškai 9,3 %, tačiau šiaurės Pekino-Tiandžino-Hebei dalyje šių dalelių koncentracija per pastaruosius tris mėnesius išaugo kone dvigubai.

Dabar vidutiniškai siekia 73 mikrogramus kubiniame metre ir tai yra dvigubai daugiau nei oficialus Kinijos standartas – 35 mikrogramai kubiniame metre.

Tokie skaičiai Kinijos vyriausybei tikrai nepatinka ir jai atrodo, kad vietinės valdžios atstovai užmerkia akis prieš teršėjus. Henano provincija, kurioje per paskutinį ketvirtį yra fiksuotas pats prasčiausias oras, visą kaltę suvertė „nepalankioms oro sąlygoms“.

„Vietos pareigūnams nelieka galimybės išvengti bausmės, pasiteisinant blogomis oro sąlygomis“, - sakė Kinijos Aplinkos ministerijos Atmosferos aplinkos departamento vadovas Liu Bingjiang’as. „Taip pat ir ekonominė padėtis negali būti naudojama kaip pasiteisinimas. Tiems, kuriems [įmonėms] nepavyks įgyvendinti tikslų, jie turės atsiskaityti prieš visuomenę [bus paviešinti], o vietinės valdžios pareigūnai susidurs su detaliomis bausmių priemonėmis.“

Kaip atrodys tos „detalios bausmių priemonės“ nepaaiškinama, bet Aplinkos ministerija dar kartą įspėjo, kad Kinijos ekonomikos lėtėjimas atnešė naujų iššūkių ir siekis sumažinti smogą tampa dar sunkiau įgyvendinamu tikslu.

Statistikos biuras teigia, kad Kinijos ekonomikos augimas 2018-aisiais sumažėjo iki 6,6 % ir tai žemiausias rezultatas per pastaruosius 28-erius metus.

Tačiau nors Kinija stengiasi taikyti „subtilų“ požiūrį į taršą, siekdama, kad įmonės „jaustųsi patogiai“, Liu teigė, kad nerodys atlaidumo pažeidėjams.

Šiais metais plieno gamykloms Kinija rengiasi nustatyti dar griežtesnius standartas ir ypač dėl išmetamųjų teršalų. Taip pat įsipareigojama imtis daugiau veiksmų, kad šalies šiaurinėje dalyje būtų sunaudojama mažiau anglies.

Aplinkos ministerijos pareigūnai teigia, kad orai, kurių poveikis oro kokybės gerėjimui 2018-aisiais sudarė apie trečdalį nuo viso poveikio, jau buvo įtraukti į vietos pareigūnų veiklos vertinimą.

Ir Kinija jau senokai naudojasi miestų vyriausybių viešinimo ir viešo gėdinimo taktikos. Verčiama vietos valdžios atstovų – merų – viešai atsiprašyti ir jie yra atleidžiami. Tokiu būdu siekiama biurokratus priversti dirbti, siekti geresnės oro kokybės ir nenuolaidžiauti vietos taršiam verslui.

„Privalome laimėti karą prieš oro taršą ir nesvarbu kas benutiktų“, - sakė Liu. „Mes neturime kito pasirinkimo ir mes neatsitrauksime.“

Vakarų pasaulyje tokios priemonės turbūt susilauktų daug kritikos ir pašaipų, bet socialistinėje Kinijos Liaudies Respublikoje tai yra realybė. Ir jei tai padeda sumažinti Kinijos ir tuo pačiu viso pasaulio taršą – turbūt vargiai kas nors iš vakarų šalių išdrįs burnoti dėl taikomų „viešo gėdinimo“ priemonių.