Mokslo ir technologijų pasaulis

Vanduo tualetuose Australijoje sukasi pagal laikrodžio rodyklę, o pas mus - priešinga kryptimi. Apie tai mokėmės mokykloje ir šį teiginį kaip faktą kartojo visi, išgirdę, kad kas nors vyks į Australiją. Šį reiškinį nulemia Koriolio efektas, bet ar tai iš tiesų yra tiesa? O gal tik mitas?

Koriolio efektas - tai Gasparo Koriolio vardu pavadintas reiškinys, kuomet tiesiai besisukančioje koordinačių sistemoje judantis kūnas tarytum juda kreive. Kitaip sakant, pasisuka pati koordinačių plokštuma, todėl iš stebėtojo atskaitos taško atrodo, kad kūnas juda kreive. Kariolio efektas yra būtent tai, kas suformuoja ciklonus ir uraganus, kurie, kaip žinote, Šiaurės ir Pietų pusrutuliuose sukasi į priešingas puses.

Ilgą laiką kartojama, kad Koriolio efektas veikia ir vandenį tualetuose, kriauklėse, baseinuose ir kitose vandens talpose. Aplink palyginti nedidelę angą susiformuoja vandens sūkurys, kurio sukimosi kryptis turėtų būti nulemta pačios Žemės sukimosi. Jeigu pažvelgtume tiesiai į Šiaurės ašigalį, Žemė sukasi prieš laikrodžio rodyklę, o jei pažvelgtume į Pietų, pamatytume, kad ji sukasi pagal laikrodžio rodyklę. Taigi, vanduo tualetuose turėtų suktis priešingomis kryptimis, tiesa?

Tai daug kartų tvirtino net ir mokyklų fizikos vadovėliai, tačiau tai nėra tiesa. Jei apsilankytumėte kokių dešimties draugų namuose, pastebėtumėte, kad vanduo skirtinguose tualetuose sukasi skirtingomis kryptimis. Ir ne, tai nepatvirtina teorijų apie Žemės plokštumą. Kariolio efektas tokioje mažoje skalėje yra pakankamai silpnas, todėl vandens sukimosi kryptis klozete priklauso ne nuo Žemės sukimosi aplink savo ašį, o klozeto gamintojo pasirinkto dizaino. Iš tiesų, gyvai pamatyti Kariolio efekto veikimą galima tik pasitelkus labai ramų vandenį - pavyzdžiui, kibirą. Kitaip net būdas, kaip talpa buvo pripildyta, turės didesnį efektas nei Žemės sukimosi kryptis.

Įdomu tai, kad šį mitą ne kartą naudojo įvairūs animaciniai filmai, serialai (pavyzdžiui, serialas „Simpsonai“) ir net knygos. Kai kurie mokslininkai netgi mano, kad būtent populiarioji kultūra vadens sukimosi krypties tualete mitą ir įstūmė į mokyklinius vadovėlius. Tačiau paaiškinimas gali būti kur kas paprastesnis. Anksčiau klozetai naudojo kur kas daugiau vandens - jis tiesiog nebuvo taupomas. Paplitęs ekologinis mąstymas ir išaugusios vandens kainos paskatino klozetų gamintojus kurti sistemas, kurios efektyviai darbuojasi su mažesniu vandens kiekiu. Taigi, klozetų dubenys dabar formuojami taip, kad vandenį įsuktų ir efektyviai nuplautų atliekas.