Mokslo ir technologijų pasaulis

Ar tikrai vitaminas C yra imuniteto sargas, vitaminas A gerina regėjimą, o vitaminas B būtinas energijai palaikyti? Ar galima perdozuoti vitaminų ir kada jie gali būti ne naudingi, o atvirkščiai – žalingi? Apie tai DELFI TV studijoje kalbėjomės su Santaros klinikų šeimos gydytojas Valerijumi Morozovu ir „Eurovaistinės“ farmacininke Elvyra Ramaškiene.

Per daug vitamino A gali smarkiai pakenkti

„Jei yra kokie nors neaiškūs simptomai, reikia kreiptis į gydytojus, yra atliekami paprasti tyrimai. Dažniausiai nebūna taip, kad trūksta kokio nors vieno vitamino, trūksta ko nors daugiau“, – sakė E. Ramaškienė.

Pasak jos, labai populiarus yra vitaminas D, vitaminas C, kalcis, magnis, taip pat žmonės mėgsta ilgo veikimo multivitaminų tabletę, kad papildytų savo mitybą.

Gydytojas V. Morozovas paprieštaravo sakydamas, kad vis dėlto iš daržovių vitaminus gauname ir dabar, todėl jų nestokojame. Pasak mediko, vitaminų nereikia vartoti papildomai, jei nejaučiame simptomų. Tie, kurie jaučia simptomus, turi eiti pasidaryti tyrimus, tačiau ne vitaminų, o tokius, dėl kurių jie gali jaustis blogai.

„Pavasarį jaučiamės blogai dėl to, kad žiemą nematome saulės. Ypač, jei dirbame nuo 8 val iki 5 val., šviesos labai trūksta, nes dirbtinės šviesos organizmas nesupranta, neišsiskiria seratoninas. Tada pradedame blogai miegoti, rytais vartojame kavą, kad atsibustume, vakarais alkoholį arba kitus preparatus, kad užmigtume. Mes buvome sukurti lakstyti basi po karštą Afrikos smėlį ir mažai valgyti, tačiau dabar gyvenimas pasikeitė“, – pasakojo gydytojas.

Pasak jo, mūsų vartotojiška visuomenė nori dviejų dalykų: tyrimų ir stebuklingos tabletės, o geriausia būtų papildai, nes, pasak pacientų, vaistai yra chemija ir kenkia kepenims. Keisti gyvenimo būdo niekas nenori, nes tai yra sunku.

„Vitaminas A yra vienas iš antioksidantų ir kažkada buvo galvojama, kad jis gali sustabdyti širdies ir kraujagyslių ligas bei vėžinius susirgimus. Deja, bet yra atvirkščiai, papildomas jo vartojimas gali sukelti šias ligas. Vitamino A ir E papildomas vartojimas yra skiriamas tik tiems, kas badauja, pavyzdžiui, Afrikos vaikams“, – papildomai nevartoti šių vitaminų rekomendavo V. Morozovas.

Farmacininkė pritarė, kad vitamino A beveik niekam netrūksta. Jis skiriamas tada, kai regėjimas prieblandoje yra blogas arba tada, kai bloga gleivinių būklė. Per didelis šio vitamino vartojimas gali tapti mirtinu. Taip pat jo negalima vartoti prieš nėštumą. Rekomenduojama neviršyti 2,5 tūkstančių tarptautinių vienetų (TV) per dieną. Su maistu jo tikrai neviršysime, bet ir nepritrūksime.

Vitamino D trūksta visiems

„Vitaminas E yra antioksidantas ir vis dar madinga jį skirti tiems žmonėms, kuriems nustatytos prieš vėžinė būklė. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad jis padėtų. Iš tiesų, bet kokių vitaminų papildomas vartojimas, jei tai nėra medicininė indikacija ar kažkokia kitokia sveikatos būklė, neturi jokių įrodymų apie ligų išvengimą. Ilgesnį laiką vartojant papildomai vitamino E mes turime net daugiau galimybių susirgti onkologinėmis ar širdies ligomis“, – perspėjo šeimos gydytojas.

Pasak jo, B grupės vitaminai yra kaip tik pavasariniam nuovargiui ir yra reikalingi. Dažniausiai B12 trūkumas nustatomas vegetarams ir veganams. Šio vitamino gali užtekti ilgam, jo atsargų kepenyse lieka 5-10 metų į priekį. Todėl žmonės gali sakyti, kad nevalgo tam tikrų produktų, bet jaučiasi gerai. Vėliau staiga pasireiškia anemija, gleivinės problemos.

Visų vitaminų trūkumas pasireiškia panašiai – nuovargis, odos būklės pablogėjimas, plaukų slinkimas, prakaitavimas, gleivinės būklės pablogėjimas. Labiau specifiniai B12 trūkumai, yra tokie, kad greičiau atsiranda gleivinės žaizdelės, liežuvio įtrūkimai.

„Vitamino D tyrimus reikia pasidaryti tik ypatingos rizikos žmonių grupėms, tai yra moterims, kurioms gresia osteoporozė ir kurios yra garbingo amžiaus, taip pat tada, kai ypatingai sutrinka kalcio apykaita dėl skydliaukės ir tada, kai yra sunkūs inkstų pažeidimai. Visiems kitiems, kuriuos pila prakaitas, dreba rankos, nepailsi namie, neišsimiega – reikia susitvarkyti režimą. O šio vitamino trūksta mums visiems“, – pabrėžė V. Morozovas.

Tam, kad gautume rekomenduojamą vitamino D dozę, reikėtų visiškai nuogam degintis saulėje keliasdešimt minučių ir to užtektų tik dviems savaitėms.

„Visiems, kas gyvena Šiaurės platumose, mūsų klimate, net ir vasarą rekomenduojama saugi dozė yra 1 tūkstantis TV per dieną vitamino D. Jei yra didelė stoka, rekomenduojama 4 tūkstančiai TV per dieną“, – pasakojo gydytojas.

Anot V. Morozovo, nėra įrodyta, kad vitaminas C papildomai vartojant kažkuo padeda. Todėl jo griebti vartoti gripo sezonu nereikia. Vienintelis tikrai patikimas dalykas, kas žinoma apie šį vitaminą, yra tai, kad jis padidina skrandžio rūgštingumą ir visiems nuo to labiau skauda gerklę. Normalus lietuviškas maistas ir daržovės turi užtektinai vitamino C.

O kaip žuvų taukai?

„Žuvų taukai, visų pirma, ir turi būti žuvų taukai. Jie neturi būti pagaminti iš rapsų aliejaus, iš ryklių ar kažko kito. Juos vartodami gauname vitamino D ir omega riebiųjų rūgščių. Dažnai sakau pacientams, kad vienintelis sveikatai padėsiantis dalykas, kurį galima nusipirkti vaistinėje, yra žuvų taukai. Jie padeda intelektui, imunitetui, yra antioksidantas, apsaugo kepenis ir širdį bei kraujagysles. Jis galbūt ir gali mums padėti pavasarį“, – apibendrino gydytojas.