Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkai išsiaiškino garsius senovinius Turkijos šventyklos raižinius: pasirodo, jie pasakoja apie pražūtingą kometos smūgį, įvykusį daugiau nei prieš 13 000 metų.

Tikrindami įvykio galimybę kompiuterine simuliacija, modeliuojančia Saulės sistemą daugmaž tuo metu, mokslininkai 2017 m. iškėlė idėją, kad raižiniai gali pasakoti apie kometos smūgį, kuris įvyko apie 10 950 pr.m.e – daugmaž tuo metu, kai prasidėjo mažasis ledynmetis, visiems laikams pakeitęs žmonių civilizaciją.

Šis mažasis ledynmetis – dar vadinamasis vėlyvasis driasas – truko apie 1000 metų ir yra laikomas vienu iš kertinių žmonijos laikotarpių, nes tuo metu prasidėjo žemdirbystės revoliucija ir pradėjo kilti pirmosios neolito civilizacijos – ir greičiausiai tai nutiko kaip reakcija į naująjį ir šaltesnįjį klimatą. Šis periodas taip pat siejamas su gauruotųjų mamutų išnykimu.

Bet nors vėlyvasis driasas yra ir pakankamai gausiai tirtas, neaišku, kas tiksliai lėmė šio periodo pradžią. Ir viena iš populiariausių hipotezių buvo hipotezė apie kometą – bet problema ta, kad mokslininkai iki šiol nebuvo radę jokių fizinių įrodymų.

Bet Edinburgo universiteto tyrėjų komanda, tyrinėjusi, kaip manoma, pačią seniausią šventyklą pasaulyje – Göbekli Tepe, esančią pietinėje Turkijoje – teigia, kad raižiniai ir yra įrodymas apie kometą, pradėjusią vėlyvąjį driasą.

„Manau, šis tyrimas – kartu su nesenu platinos anomalijos atradimu Šiaurės Amerikoje – kaip ir užbaigia diskusiją dėl įvykių, sukėlusių vėlyvąjį driasą, – leidiniui „Telegraph“ sakė tyrimo vadovas Martinas Sweatmanas. – Ir tai keičia visą paradigmą“.

Simbolių vertimas taip pat sufleruoja, kad Göbekli Tepe nebuvo tik šventykla – tai buvo ir observatorija.

„Pasirodo, Göbekli Tepe be visų kitų dalykų buvo ir observatorija, skirta naktiniams stebėjimams, – teigia M.Sweatmanas. – Ir viena iš kolonų-ramsčių, atrodo, yra tam tikras kataklizmo memorialas – memorialas, skirtas turbūt baisiausiai dienai nuo ledynmečio pabaigos“.

Manoma, kad Göbekli Tepe yra pastatyta apie 9000 pr.m.e – t. y. apie 6000 metų dar prieš Stounhendžą – bet simboliai datuojami dar apie 2000 metų prieš tai – taigi, apie 8000 pr.m.e. Raižiniai aptikti ant vadinamojo „grifų akmens“ ir vaizduoja įvairius gyvūnus, įvairiomis pozomis.

Simboliai ilgai trikdė mokslininkus, bet M.Sweatmanas su kolegomis inžinieriais aptiko, kad raižiniai iš tiesų atitinka žvaigždynus, o taip pat vaizduoja kometos nuolaužų spiečių, žyrantį į Žemę.

Manoma, kad raižinys, vaizduojantis begalvį žmogų, simbolizuoja visą žmoniją palietusią nelaimę ir kataklizmo nulemtą pražuvusią gyvybę.

Norėdami išsiaiškinti ar kometos smūgis iš tiesų įvyko, ar ne, mokslininkai naudojo kompiuterio modelį, kuriuo tikrino, ar raižiniai Grifų akmenyje atitinka realią žvaigždžių padėtį tam tikru laiku. Tyrimas parodė, kad 10 950 m. pr.m.e žvaigždės iš tiesų buvo taip išsidėsčiusios – plius minus 250 metų.

Šių raižinių datavimas taip pat atitinka ledo mėginius iš Grenlandijos – kurie savo ruoštu rodo, kad vėlyvasis driasas prasidėjo apie 10 890 pr.m.e.

„Jei, pasak astronomų, milžiniška kometa prieš 20-30 tūkstančių metų tikrai užklydo į vidinę Saulės sistemą – tai turėjo būti itin ryškus ir išsiskiriantis vaizdas nakties danguje, tad sunku įsivaizduoti, kaip senovės žmonės galėjo tai ignoruoti, atsižvelgiant į reiškinio pasekmes“, – teigia Martinas Sweatmanas.