Mokslo ir technologijų pasaulis

„Viskas, ką žinote apie pasaulį, yra netiesa“, – tvirtina įvairių sąmokslo teorijų propaguotojai. Sąmokslo teorijomis siekiama pateikti alternatyvų įvykių ir reiškinių aiškinimą bei tendencingai jį skleisti sėjant nepasitikėjimą esama tvarka.

Ar teko girdėti, kad pasaulį valdo slaptosios draugijos ar žmonių pavidalu užsimaskavę driežąžmogiai? O gal turite draugų, kurie mano, kad vakcinos sukelia autizmą, kad NASA niekada nenugabeno žmogaus į Mėnulį ir kad Mėnulis yra tik šviesos projekcija? Tokius sąmokslo teorijų pavyzdžius „Mokslo sriubos“ tinklalaidėje beria jas tyrinėjantis Vilniaus universiteto doktorantas Alfredas Buiko.

Pasak pašnekovo, daugelis jau esame girdėję apie plokščios Žemės sąmokslo teoriją, tačiau jį patį nustebinusi teorija pasakoja apie tai, kad Australija neegzistuoja ir šios šalies gyventojai yra tik susimokę aktoriai. Paaiškinimas paprastas – Australijos žemynas neįtinka plokščios Žemės modeliui, todėl, anot plokščiažemininkų, jis tiesiog negali būti tikras.

VU doktoranto A. Buiko teigimu, šiandien tokios teorijos plinta internetinėje erdvėje, kur bet kas gali skleisti informaciją ar inicijuoti diskusiją. Jomis dažniausiai siekiama tiesiog sėti abejones esamomis žiniomis ir skatinti žmones nepasitikėti nenuginčijamais faktais. Tačiau yra tokių žmonių, kurie nuoširdžiai tiki sąmokslo teorijomis ir nė nemirktelėję beria abejotinus argumentus. Negana to, viena sąmokslo teorija jau tikintis žmogus yra labiau linkęs patikėti ir kitomis faktus iškreipiančiomis teorijomis.

„Mokslo sriubos“ tinklalaidėje A. Buiko pripažino, kad su sąmokslo teorijomis tikinčiais žmonėmis yra sudėtinga kalbėti argumentų kalba, nes į kiekvieną įtikinamą argumentą jums bus atsakyta dar viena sąmokslo teorija. Akademikas pataria kritiškai vertinti internete sklandančią informaciją ir ja patiems išsamiai pasidomėti prieš susidarant nuomonę. Taip pat, reikėtų pasidomėti mokslininkų darbais ir kitais autoritetingais šaltiniais.