Mokslo ir technologijų pasaulis

Mūsų Mėnulyje yra vienas didžiausių kraterių Saulės sistemoje. Jo skersmuo siekia 2500 kilometrų – maždaug kaip nuo Vilniaus iki Madrido. Gylis irgi nemenkas – 13 kilometrų; jo dugne matomos Mėnulio mantijos uolienos, atidengtos smūgio metu. Tai yra tolimojoje Mėnulio pusėje esantis Pietų poliaus – Aitkeno baseinas.

Naujame tyrime pristatomi įrodymai, kad baseino centre egzistuoja milžiniškas metalo gabalas, greičiausiai paliktas kraterį suformavusio asteroido.

Metalo gabalo – formaliai įvardijamo kaip „tankio anomalija“ – masė yra milijonas trilijonų kilogramų, bet tikslus dydis – nežinomas. Gali būti, kad tai yra kompaktiškas objektas kelių dešimčių ar šimtų kilometrų gylyje, bet anomaliją sukelti gali ir labiau tolygiai per visą mantiją pasiskirstęs metalas.

Toks rezultatas gautas išnagrinėjus dviejų misijų – GRAIL ir Mėnulio apžvalgos zondo (LRO) – duomenis. GRAIL misija labai tiksliai matavo Mėnulio gravitaciją, taigi ir medžiagos pasiskirstymą mūsų palydove, o LRO – paviršiaus topografiją. Apjungę duomenis, mokslininkai nustatė, kad regionas po Pietų poliaus – Aitkeno baseinu yra tankesnis, nei kitur Mėnulyje. Šios masės šaltinis galėjo būti baseiną sukūrusio objekto branduolys: jei tas objektas buvo pakankamai didelis, kad sunkiausi cheminiai elementai nusėdo jo centre, po smūgio centrinė dalis galėjo nesuirti, o įstrigti mantijoje. Tiesa, galimas ir alternatyvus paaiškinimas: Mėnuliui formuojantis, metalų oksidai galėjo išsilaikyti mantijoje ir nenusėsti gilyn į branduolį.

Tiksliau nustatyti anomalijos kilmę padėtų tikslesnis paties baseino amžiaus datavimas: jei jis susidarė Mėnulio plutai iki galo nesustingus, tuomet smogusio asteroido branduolys turėjo nuskęsti į Mėnulio branduolį, o jei baseinas atsirado vėliau, asteroido liekana galėjo įstrigti.

Tyrimo rezultatai publikuojami Geophysical Research Letters.