Mokslo ir technologijų pasaulis

4 val. 25 min. vietos laiku (23 val. 25 min. Lietuvos laiku) meteorologai užfiksavo neįprastai ryškų blyksnį, nutvieskusį Karibų jūros dangų už 275 km į pietus nuo Puerto Riko. Blyksnis buvo regimas 3000 km2 plote – o tai gerokai per didelė teritorija kaip žaibui – be to, dangus buvo giedras. Tad tai turėjo būti kažkas kito.

Ir kaip paaiškėjo – tai buvo kai kas ne iš šio pasaulio. JAV Nacionalinės orų tarnybos radaruose buvo užfiksuotos nuolaužos. Tai – tipiškas meteorų ar asteroidų ženklas.

Ir pastarasis buvo 4-5 metrų skersmens – taigi, daugmaž automobilio dydžio.

Objekto smūginę oro bangą, šiam patekus į Žemės atmosferą, užfiksavo ir Bermuduose veikianti branduolinių bandymų stebėjimų infragarsinė stotis, esanti už 1600 kilometrų nuo įvykio vietos.

Įprastas garsas nekeliauja taip toli: jei keliautų, sprogimą būtų išgirdę ir Majamio bei Kubos – o jau tuo labiau Puero Riko – gyventojai. Tad tai buvo kita garso spektro dalis: infragarsas.

Žmogaus ausis girdi nuo 20 iki 20 000 hercų dažnio garsus. Beje, šunų klausa – dvigubai geresnė, jų girdimumo riba siekia beveik iki 40 000 Hz.

Žemoji garso spektro dalis ir yra vadinama infragarsu: čia banga gali suvibruoti vos keletą kartų per sekundę, ir dėl to mūsų ausis tokio garso negirdi – tačiau tai nereiškia, kad garso išvis nėra. Ir Karibų asteroido sprogimas sukėlė dramatišką infragarso signalą.

Remiantis JAV Nacionalinės orų tarnybos radaro duomenimis, asteroidas suskilo į tris dalis, o jo sprogimo galia prilygo 6000 tonų dinamito sprogimui – paties ugninio kamuolio svoris turėjo siekti 200 tonų.

O kadangi infragarso bangos ilgis yra labai ilgas, banga gali nukeliauti labai toli.

Suderinęs informaciją, kur smogė asteroidas su Bermuduose užfiksuoto signalo stiprumu, Vakarų Ontarijo universiteto meteorų ekspertas Peteris Brownas apskaičiavo, kad tai buvo „kelių metrų dydžio netoli Žemės skriejęs asteroidas“.

Tokio dydžio asteroidai Žemės gyvybei ir infrastruktūrai didelės grėsmės nekelia, bet stambesni dangaus kūnai gali būti ir pavojingi – užtenka prisiminti 2013 m. Čeliabinsko meteorą, dėl kurio į medikus turėjo kreiptis daugiau nei tūkstantis žmonių.

NASA yra užfiksavusi didžiąją dalį netoli Žemės skriejančių objektų, kurie galėtų sukelti katastrofą (o tokios, kaip rodo statistika, nutinka daugmaž kas 700 000 metų) – bet mažesnių objektų, kurie irgi gali pridaryti eibių, stebėjimas kelia nemažai iššūkių.

Tačiau Havajų universiteto pranešime spaudai teigiama, kad pasiektas nemažas proveržis – nes šis sąlyginai mažas asteroidas buvo pastebėtas iš anksto. Teigiama, kad universiteto teleskopai Karibų asteroidą užfiksavo dar beveik prieš 7 valandas iki jo įsiveržimo į Žemės atmosferą – tuo metu dangaus kūnas buvo už pusės milijono kilometrų nuo Žemės (beveik pusantro karto toliau nei Mėnulis).

O kai asteroidą užfiksavo ir dar vienas teleskopas, esantis už 100 km, asteroido įsiveržimo į atmosferą taško prognozės ženkliai padidėjo.

Teigiama, kad tokio dydžio asteroidus pastebėti įmanoma anksčiausiai prieš pusę dienos, kai tuo tarpu didesnius – tokius, kaip Čeliabinsko meteoras – įmanoma pastebėti prieš kelias dienas. Pastarojo dydis prilyginamas nedideliam namui.

„Havajų universiteto astronomai pirmąkart pademonstravo, kad jų ATLAS ir Pan-STARSS teleskopai gali pastebėti grėsmę iš dangaus pakankamai anksti, kad žmonės spėtų pasitraukti iš pavojingos teritorijos“, rašoma pranešime spaudai.

Parengta pagal „Washington Post“.