Mokslo ir technologijų pasaulis

Manoma, kad per ateinančius 80 metų pasaulio populiacija padidės iki 11 mlrd. Neišvengiamai didėsiantis maisto poreikis visame pasaulyje – iššūkis, laukiantis maisto gamintojų ir platintojų, rašoma sciencedaily.com.

Leidinyje „Nature Sustainability“ išspausdintame straipsnyje analizuojama, kaip pagausėjus populiacijai, padaugės ir infekcinių žmonių ligų. Straipsnio autoriai prognozuojamą padėtį pasaulyje vadina dviem didžiausiomis grėsmėmis ekologijai ir žmonių sveikatai XXI amžiuje.

Straipsnyje „Žmonių infekcinės ligos ir jų sąsaja su pasauline maisto gamyba“ pirmą kartą įžvelgtas ryšys tarp būsimo populiacijos pagausėjimo, žemės ūkio plėtros ir infekcinių ligų.

„Jei pradėsime analizuoti, kokią įtaką žmonių ligoms turės gausėjanti populiacija ir besiplečiantis žemės ūkis, galėsime pasiruošti ir sušvelninti įtaką, – rašo tyrėjai Jasonas Rohras su kolegomis iš Notrdamo universiteto Biologijos mokslų fakulteto – Turime užbėgti už akių problemoms, kuri gali kilti, stipriai pagausėjus žmonių populiacijai besivystančiame pasaulyje.“

Pasak straipsnio autorių, iki 2100-ųjų sparčiausiai gyventojų pagausės besivystančiose pasaulio šalyse, kuriose jau dabar yra daug sunkumų ligų kontrolės, prevencijos ir sveikatos paslaugų srityse. Šiuo metu yra duomenų, kad besivystančiose šalyse tropikų regionuose infekcinės ligos yra 75 proc. mirčių priežastis.

Kasmet Amerikoje apie 48 mln. gyventojų suserga žarnyno užkrečiamosiomis ligomis ir maisto toksinėmis infekcijomis. Manoma, kad nemažai šių ligų ir infekcijų atkeliauja su maistu iš besivystančių šalių, kuriose trūksta sanitarijos ir mažai ar praktiškai nėra garantijų dėl maisto saugumo. Iš minėto ligonių skaičiau 128 000 hospitalizuojami, o apie 3 000 kasmet miršta nuo žarnyno užkrečiamųjų ligų ir maisto toksinių infekcijų.

Besiplečiant žmonių populiacijai, žemės ūkio būklė, agrochemija, gamtos išteklių eksploatavimas ir kiti veiksniai, manoma, taip pat turės įtakos infekcinių ligų protrūkiams.

Yra daugybė pavyzdžių, kaip dėl glaudaus žmonių kontakto su ūkių galvijais ar laukiniais gyvūnais atsirado naujų žmonių ligų, vėliau sukėlusių pasaulines pandemijas, kaip antai, paukščių ir kiaulių gripą, karvių kempinligę, aiškino J. Rohras.

J. Rohras, kuris taip pat dalyvauja Notrdamo aplinkos kaitos iniciatyvos projekte ir dirba Notrdamo universiteto Ecko pasaulinės sveikatos institute, šiuo metu tyrinėja šistosomiazę – parazitų infekciją, kuria daugelyje tropinių ir subtropinių pasaulio šalių žmonės užsikrečia nuo sraigių.

Atlikdamas tyrimą J. Rohras pats pamatė, kaip ūkininkavimas padaro įtaką ligai – sraigės gyvena vandenyse su dumbliais, kurie ypač veši ten, kur patenka nuotėkų su žemės ūkyje naudojamomis trąšomis. Sraiges gaudo krevetės, jos migruoja į upės žiotis neršti. Deja, dažnai dėl pastatytų užtvankų (pasėliams laistyti) upių žiotys joms tampa neprieinamos.

Tyrėjas aiškino, kodėl kilo nerimas dėl šistomiazės: žemės ūkis naikina sraigėmis mintančias krevetes, dėl drėkinimo kanalų užsiveisė daugiau sraigių, o dėl trąšų gausėja sraigių maisto – dumblių.

„Žemės ūkis svarbus mitybai, tai svarbu kovojant su ligomis, tačiau privalu išsaugoti balansą“, – pabrėžė jis.

J. Rohras su kolegomis tyrėjais siūlo kelis galimus problemų sprendimus – gerinti higienos sąlygas, kad nebūtų be saiko naudojami antibiotikai galvijų auginimui ūkiuose. Ūkininkams siūloma auginti genetiškai įvairesnius javus ir galvijus, siekiant sumažinti epidemijas, kurias iš dalies kyla dėl monokultūrų ir todėl, kad gyvūnai auginami sugrūsti ankštose patalpose.

Daugiau galimų sprendimų – švietimas, sveikatos raštingumo skatinimas, nes pastebėta, kad būtent šie veiksniai mažina infekcijų protrūkius. Tyrėjai siūlo investuoti į prognozuojamuosius matematinius modulius, pagal kuriuos apskaičiuojamos sąsajos tarp žemės ūkio veiklos ir infekcinių ligų. Šiais moduliais galima prognozuoti riziką įvairiose vietose, tada bus lengviau imtis prevencinių ir padarinius švelninančių priemonių.