Mokslo ir technologijų pasaulis

Norvegijos Svalbardo salyne rasta daugiau kaip 200 nudvėsusių Svalbardo šiaurės elnių. Tai yra didžiausias užregistruotų mirties atvejų nuo šių gyvūnų stebėjimo pradžios 1978 metais. Kol vietiniai gyventojai yra pakraupę nuo širdį veriančio vaizdo, mokslininkai pirštais beda į klimato kaitą, rašo sciencealert.com.

Remiantis Norvegijos poliarinio instituto tinklalapyje pateiktu pranešimu, šiaurės elniai (Rangifer tarandus platyrhynchus) žiemą neturėjo beveik jokio maisto šaltinio, tad mirė badu. Tie elniai, kurie nenudvėsė, turi itin mažą kūno masę.

„Baisu rasti tiek daug negyvų gyvūnų. Tai yra bauginantis pavyzdys, kaip klimato pokyčiai veikia gamtą. Tai tiesiog liūdna“, – NRK pasakojo Norvegijos poliarinio instituto ekologas Ønvik Pedersenas.

Būtent tik šiame salyne gyvenantys elniais yra laikomi ypač svarbūs. Mokslininkai teigia, kad tai pagrindinė rūšis, gyvybiškai svarbi tundros ekosistemai.

Nors jų plėšrūnų nedaug, elnių skerdenos yra svarbios Arkties lapės (Vulpes lagopus), kuri taip pat gyvena regione, raciono dalis. Šiaurės elniai taip pat konkuruoja dėl maisto su daugybe paukščių rūšių. Taigi bet koks šiaurės elnių skaičiaus pasikeitimas greičiausiai turės įtakos ir kitų gyvūnų populiacijoms, taip pat augmenijos augimui.

Maisto trūkumą, ekologų įsitikinimu, lėmė kylanti Arkties oro temperatūra. Dėl to žiemą būna daugiau kritulių, kurie užšąla ir ant žemės susidaro storas ledo sluoksnis. Paprastai šiaurės elniai gali kasti per sniegą, kad pasiektų po juo esančią augmeniją, tačiau ledo sluoksnis jiems yra neįveikiamas, todėl šiaurės elniai badauja.

Be to, šiltesni orai gali prailginti dauginimosi sezoną. Tai skamba lyg geras dalykas, tačiau esant daugiau elnių, žiemą padidėja konkurencija maistui. Šiaurės elniai taip pat priversti labiau rizikuoti dėl maisto: jie kopia ant kalnų šluotų, siekdami pasiekti ten esančius augalus. Silpniausiems gyvūnams nebelieka šansų išgyventi. Tai reiškia, kad miršta ne tik vyresni elniai, bet ir jaunikliai.

„Svalbardas dabar patiria didžiausius ir greičiausius oro temperatūros pokyčius visoje sausumoje. Šiuo metu pasekmės ekosistemų būklei yra neaiškios, tačiau jos gali būti tokios dramatiškos, kad privalome stebėti situaciją: kitaip nespėsi prisitaikyti prie naujų gamtos sąlygų“, – teigia Ø. Pedersen.