Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkai nuolat žudo gyvūnus – tai yra liūdnas faktas. Viskas daroma mokslo vardan. Bet ko tikėtis iš pirmojo kontakto su nežemiška gyvybe? Ar mokslininkai ją taip pat žudys, kad gautų atsakymus?

Guy’as Harrison’as mano, kad po kontakto su nežemiška gyvybe mokslininkams tikrai kiltų tokių klausimų. Tektų sau atsakyti: kas svarbiau – mokslo pažanga ar gyvybė?

Harrison’as mokslininkams siūlo keletą rekomendacijų, kurios ateityje galėtų praversti.

Pavyzdžiui, bet kokia nežemiška gyvybės forma, pasižyminti intelektiniais gebėjimais, turėtų būti tiriama ne skalpeliu, o naudojant bendravimą ir kitokias pažinimo formas.

Kitu atveju mokslininkai galėtų apsvarstyti galimybę surinkti norimų tirti ateivių pavyzdžius ir juos laikyti savotiškame archyve.

Bet kuriuo atveju, šis klausimas yra labai sudėtingas, dviprasmiškas ir Harrison’as teigia, kad iš anksto parengti kažkokias aiškias bei privalomas taisykles yra praktiškai neįmanoma.

Šiuo atveju daroma prielaida, kad mes sugebėtume nužudyti nežemišką gyvybę, bet juk gali būti, jog kažkur Visatoje yra už mus gerokai pažangesnė gyvybės forma. Kuri į mus žvelgia, kaip į urvinius ir nenori turėti jokių reikalų, arba jei tik panorėtų – visą žmoniją nuo Žemės paviršiaus nušluotų per kelias akimirkas.

Žinoma, šiuo metu tai tėra tik diskusijos, bet Harrison’as teigia, kad „jei surasime gyvybę – kažkur ten – ji galbūt taip pat svarstys moralines [žmonių] nužudymo galimybes vardan mokslo“.

Skamba kraupiai, bet tokia galimybė tikrai neatmestina. Ir dar būtų itin gerai, kad toji nežemiška gyvybės forma apskritai sau keltų tokį klausimą, prieš imdamasi veiksmų.