Mokslo ir technologijų pasaulis

Neseniai atliktas tyrimas parodė, jog pelių, ėdusių produktus su mažesniu aminorūgšties kiekiu, organizmai efektyviau reagavo į joms paskirtas vėžio gydymo procedūras. Nors eksperimento išvados išties intriguojančios, autoriai skatina būti atsargiais.

Gydytojai ir kiti ekspertai dabar teigia suprantantys mitybos vaidmens reikšmę sveikatai. Pasirodo, vien dietos būdu yra įmanoma susidoroti su tokiomis ligomis kaip diabetas ir hipertenzija. Tačiau maitinimosi įtaka vėžio prevencijai ar gydymui dar nėra tokia aiški.

Jasonas Locasaleas, vyresnysis tyrimo autorius, aiškino, jog „vėžys daugeliu prasmių yra nepaprastai sudėtingas, mat į jo kategoriją patenka įvairios skirtingų organų ligos, kai kurios net molekulinio lygmens išsivystymo, tad, tikėtina, mityba joms bei jų vystymuisi daro įtaką“.

Eksperto ir jo komandos tyrime, paskelbtame žurnale „Nature“, nagrinėjamas aminorūgšties, vadinamos metioninu, vaidmuo gydant vėžį.

Kas tas metioninas?

Metioninas yra būtinas, idant mūsų ląstelės galėtų funkcionuoti. Ekspertai jį laiko nepakeičiama aminorūgštimi, mat žmogaus kūnas savaime negali jos pasigaminti – šis elementas gaunamas tik maitinantis.

Nemažai maisto produktų savyje turi metionino, tačiau mėsoje ir kiaušiniuose jo ypač daug.

Ši aminorūgštis jau daugelį metų intrigavo mokslininkus. Pavyzdžiui, 1993-iaisiais publikuotose eksperimento išvadose teigiama, kad ribojant metionino vartojimą pailgėjo žiurkių gyvenimo trukmė.

Vėlesni tyrimai parodė aminorūgšties vaidmenį metabolizmui. Vienas šių mokslinių darbų atskleidė, jog tai gali užkirsti kelią prastos mitybos sukeltam gyvūnų nutukimui.

Pradėta ir nagrinėti galimą jo vaidmenį vėžio gydyme. Metioninas sukėlė tyrėjų susidomėjimą, mat vaidina svarbų vaidmenį ląsteliniame mechanizme, į kurio disfunkcijas ir nukreipti tam tikri vaistai ar chemoterapija.

Be to, kai kuriuose ankstesniuose tyrimuose užsimenama, metionino vartojimo mažinimas maiste gali turėti priešvėžinį poveikį.

Metionino ribojimo tyrimas

Norėdami ištirti šį fenomeną, mokslininkai veikė įvairius vėžio modelius. Pirma, jie ištyrė gydymui atsparų dviejų rūšių vėžio paveiktus audinius, paimtus iš žmogaus ir transplantuotus pelei. Ekspertams pradėjus šerti peles produktais, kur buvo sumažintas metionino kiekis, navikų augimas jų organizmuose sulėtėjo, palyginus su pelių, maitintų standartiniais pašarais.

Tyrėjai pelėms mažino metionino kiekį jų pašare ir skyrė įprastą chemoterapinį vaistą. Buvo vartojoma maža dozė, kurios nepakako navikui susitraukti. Ir, anot autorių, būtent mityba lėmė „ryškų auglio augimo slopinimą“.

Ir nors ekspertai nustatė, kad vien dietos be metionino nepakanka sulėtinti naviko augimui, pelėms gavus šiokią tokią radiacijos dozę, jis buvo žymiai pristabdytas.

Kitame savo tyrimo etape mokslininkai 3 savaites mažino metionino kiekį šešių sveikų žmonių mitybos racione ir pastebėjo panašų poveikį medžiagų apykaitai, kokį matė ir pelių atveju.

J. Locasale manymu, „sutrikdžius medžiagų apykaitos procesą apribojant metionino kiekį maiste, gali būti įmanoma sustiprinti chemoterapijos, nukreiptos į tam tikrus vėžio aspektus, poveikį“.

Kaip teigia autoriai, rezultatai kol kas yra preliminarūs, tad šis metodas gali būti neveiksmingas žmonėms ar bent tam tikrų rūšių vėžiui. Tiesą sakant, svarstoma, jog metionino ribojimas galimai skatina kitų vėžio tipų plitimą.

Trumpai tariant, tyrėjai leido suprasti, jog ši analizė anaiptol neskatina žmonių tapti veganais. Anot autorių, toks tyrimas gali nebent padėti sudėlioti reikiamus mitybos pagrindus.