Mokslo ir technologijų pasaulis

Kelios Europos kompanijos specialiose fermose augina vabzdžius, kurie yra naudojami gaminti augintiniams skirtą maistą. Ekspertai tokio tipo produktus įvardija kaip vieną iš efektyvių būdų sumažinti žemės ūkio įtaką klimato kaitai, rašoma svetainėje „BBC.co.uk“.

Daugelis ekspertų sutaria, kad vabzdžiai yra vienas geresnių alternatyvių baltymų šaltinių mėsai – juk paukštininkystė ir gyvulininkystė gana stipriai prisideda prie klimato kaitos, taip pat šiose žemės ūkio šakose naudojama nemažai vandens bei kitų resursų. Ateityje, ko gero, visa žmonija turės pereiti prie vabzdžių dietos – šiandien vis dažniau rekomenduojama ant tokios dietos „pasodinti“ namų augintinius – kates ir šunis.

Štai olandų įmonė „Protix“ turi vieną didžiausių pasaulyje vabzdžių fermų, kurioje jie maitinami žmonių maisto atliekomis. Pasak įmonės atstovų, palyginus su jautiena, vienam kilogramui tą patį maistingumą turinčių baltymų pagaminti iš vabzdžių prireikia tik 2 proc. žemės ir 4 proc. vandens. Pavyzdžiui, viena tona vabzdžių gali būti užauginta 20 kvadratinių metrų plote per dvi savaites, be to, šiame procese nenaudojamos jokios trąšos ar pesticidai, o į atmosferą išmetama ypač mažai metano ir anglies dioksido.

Vabzdžių lervų išskyros gali būti naudojamos kaip trąšos, kurios yra beveik neužterštos plastiku, nes kirminai gali labai švariai nuvalgyti atliekas nuo su jomis išmestų pakuočių ir maišelių. Toks perėjimas prie „vabzdininkystės“ turėtų ir teigiamą ekonominį efektą, mat šiandien augintinių maistui sunaudojami subproduktai galėtų būti eksportuojami į Rytų Azijos šalis, kuriose jie turi nemažą paklausą.

Įvairių šaltinių duomenimis augintinių maistui sunaudojama nuo 12 iki 20 proc. visos pasaulyje užauginamos mėsos, tad perėjimas prie vabzdžių baltymų turėtų tikrai ryškų poveikį. Tiesa, kol kas augintinių maistas su baltymais iš vabzdžių yra šiek tiek brangesnis nei patys prabangiausi šio tipo gaminiai, o lyginant su pigiausiais produktais – net kelis kartus brangesnis.

Pasak šiame sektoriuje veikiančios įmonės „Yora“ atstovų, taip yra todėl, kad vabzdžių fermos ir visos reikalingos baltymus išgauti technologijos yra gana naujos, todėl prireikia didesnių investicijų. Pati industrija yra pakankamai jauna, joje vis dar trūksta konkurencijos, todėl paklausa viršija pasiūlą.

Dar vienas iš vabzdžių pagaminto augintinių maisto privalumas patiks vegetarams, kurie iki šiol turėdavo susitaikyti su tuo, kad pilnavertei šunų ar kačių dietai nepakanka augalinės kilmės maisto. „Yora“ atstovas Willas Bissetas teigia, kad vabzdžiai taps kompromisu tokiems vegetarams augintinių šeimininkams ir patikino, kad jų įmonėje lervos prieš jas sumalant atvėsinamos iki kol jos pereina į hibernacijos būseną, todėl pats procesas yra gana „humaniškas“.

Pasak Britanijos veterinarų asociacijos prezidento Simono Doherty, iš vabzdžių baltymų pagamintas maistas augintiniams gali būti maistingesnis nei jautienos steikas. Toks maistas ypač tinka katėms, kurios su maistu privalo gauti amino rūgšties taurino, kuri yra randama būtent mėsoje, žuvyje ir vabzdžiuose.