Mokslo ir technologijų pasaulis

Žmonija turi ilgą ir be galo turtingą istoriją, o dėl to kiekvienas mokslininkas, ir ne tik, norėtų savo akimis pamatyti kas gi pasaulyje vyko prieš tūkstančius metų. Na, bet kadangi tai neįmanoma, į praeitį žvelgiame per įvairiausius archeologinius artefaktus, kuriuos po savęs paliko senovės civilizacijos.

Tiesa, kai kurie iš šių artefaktų yra tokie paslaptingi, kad kelia daugybę klausimų ne tik žmonėms, besidomintiems archeologija, bet ir geriausiems šios srities mokslininkams. Šiame straipsnyje pateikia jums 25 įmintas ir neįmintas archeologijos mįsles, kurios stebina ne tik mokslininkus, bet ir visą pasaulį.

Kosta Rikos akmeniniai rutuliai

Kosta Rikos teritorijoje, daugiausia Dikiso upės deltoje ir Kanjo saloje, galite išvysti daugybę didelių akmeninių rutulių. Kai kurie iš jų taip suformuoti buvo dar 600 metais, kiti – šiek tiek vėliau. Vietiniai šiuos apvalius akmenis vadina Las Bolas – išvertus tai reiškia tiesiog „rutuliai“.

Didelė dalis šių akmenų yra pagaminti iš gabro – magminės uolienos, kurios gausu okeaninėje Žemės plutoje. Archeologai mano, kad žmonės, kurie suformavo šiuos apvalius rutulius, greičiausiai tai darė naudodami mažesnius akmenis.

Ekspertai sako, kad akmeniniai rutuliai greičiausiai buvo naudojami astronomijos tikslais, tačiau kiti spekuliuoja, kad jie galėjo žymėti ir svarbiausias to meto vietas. Tiesa, kol kas pasakyti kam tiksliai buvo skirti šie akmenys yra neįmanoma, nes anksčiau Kosta Rikoje gyvenę čibčai – žmonės, kurie greičiausiai sukūrė šiuos akmenis, išnyko į Centrinę Ameriką atkeliavus ispanams.

„Čiabuviai išnyko per ispanų kolonizaciją, o šiu rutulių paskirtis išnyko kartu su jais“, – teigė antropologas Johnas W. Hoopes iš Kanzaso universiteto.

Antikiteros mechanizmas

Antikiteros mechanizmas dar kartais yra vadinamas pirmuoju kompiuteriu pasaulyje – iki šiol tai yra vienas įspūdingiausių archeologijos artefaktų, kuriuos mokslininkams pavyko rasti.

Šis mechanizmas buvo rastas 1901 metais netoli Antikiteros (Graikija) salos krantų. Tuo metu ten buvo tyrinėjamos Senovės Romos laikų laivo duženos. Pats mechanizmas yra sudarytas iš bronzinių krumpliaračių, ciferblatų bei rodyklių ir yra maždaug 2000 metų senumo.

Iš pradžių mokslininkai manė, kad šis prietaisas yra tam tikra navigacinė astrologija (prietaisas, skirtas matuoti dangaus kūno aukštį virš horizonto), tačiau atlikus daugiau tyrimų paaiškėjo, kad tai yra itin sudėtingas astronomijos kalendorius.

Ekspertai sako, kad kol kas tai sudėtingiausias kada nors rastas Senovės Romos laikų artefaktas. Be to, jis yra ir seniausias, kadangi kiti prietaisai, panašūs į Antikiteros mechanizmą, pasirodė tik praėjus 1000 metų po jo sukūrimo.

Legendinės valdovės kapas

Kleopatra VII iš Ptolemėjų dinastijos buvo paskutinė Senovės Egipto faraonė – jos dinastija Egiptą valdė nuo 305 iki 30 metų pr.m.e.

Apie šią valdovę yra žinoma gana daug – įvairiuose šaltiniuose ji yra apibūdinama kaip protinga ir graži moteris, užmezgusi romantinius santykius su dvejais garsiausiais visų laikų karvedžiais – Gajumi Julijumi Cezarius ir Marku Antonijumi. Tiesa, vienas dalykas vis dar neduoda ramybės archeologams – jie vis dar nežino kur tiksliai Kleopatra VII buvo palaidota.

Kleopatros likimas buvo gana tragiškas, ji, kartu su savo mylimuoju Antonijumi nusižudė po to, kai buvęs Egipto sąjungininkas Augustas Oktavianas nugalėjo juos Akcijaus mūšyje, vykusiame 31 metais pr.m.e. Jie abu buvo palaidoti toje pačioje vietoje, kurią senovės graikų rašytojas Plutarchas (45-120 metai) apibūdino kaip „be galo didingą ir gražią vietovę, esančią netoli Egipto mitologijos deivės Izidės šventyklos“.

Nepaisant to, kad senoviniuose šaltiniuose Kleopatros VII kapas yra apibūdinamas – archeologams tai vis dar didelė paslaptis. Jie sako, kad jei kas nors ir ras šių dviejų įsimylėjėlių kapą, gali būti, kad jis jau bus tuščias, kadangi anksčiau įvairiausių valdovų kapai buvo plėšiami itin dažnai.

Pirmojo Kinijos imperatoriaus kapas

1974 metais šulinį kasę ūkininkai atsitiktinai padarė vieną didžiausių XX a. archeologinių atradimų – jie atskleidė kur slypi milžiniška terakotinė armija, skirta pirmajam Kinijos imperatoriui Čin Ši Huangui (259-210 metai pr.m.e.).

Pati kariauna mokslininkams nėra jokia paslaptis, istorikai žino, kad iš molio pagaminti kareiviai turėjo lydėti imperatorių į pomirtinį gyvenimą. Mokslininkai labiausiai suka galvą dėl to, kur tiksliai Čin Ši Huangas yra palaidotas ir kokie lobiai slypi jo kape.

Už 1,6 km į šiaurės rytus nuo ten, kur buvo rasta terakotos armija, stovi piramidės formos mauzoliejus. Mokslininkai žino, kad jame yra palaidotas pirmasis Kinijos imperatorius, tačiau niekas iki šiol nėra ten įžengęs. Kodėl? Todėl, kad mokslininkai neturi reikiamų technologijų, kurių reikia norint ištyrinėti kapą jo nepažeidžiant.

Senoviniuose šaltiniuose rašoma, kad šio imperatoriaus kapas yra prabangiausias kapas, koks kada nors buvo pastatytas Kinijoje. Teigiama, kad kapą sudaro specialiai iškastų urvų tinklas, kuris veda į po žeme įrengtus rūmus, kuriuos supa ir „karalystė“. Be to, visas šis imperatoriaus kapas turi ir drenažo sistemą.

Nėra aišku kada archeologai turės technologijas, leisiančias atsargiai ištyrinėti šį paslaptingą kapą. Iki tol visi viduje slypintis loviai ir tiksli imperatoriaus amžinojo poilsio vieta išlieka paslaptimti.

Didžiausia visų laikų legenda

Atlantida – tai hipotetinė sala, o gal ir žemynas, kurį 360 metais pr.m.e. savo kūriniuose pirmą kartą paminėjo garsus filosofas Platonas. Šiandien pasirodo daugybė pranešimų apie tariamai atrastą Atlantidą, ją jau yra radusios Bahamos, Graikijos salos, Kuba ir Japonija.

Pats Platonas Atlantidą apibūdino kaip itin pažengusią civilizaciją, kurią prieš 10 000 metų pasiglemžė jūra. Archeologai kalbėdami apie šią legendą yra itin atsargūs, mat nėra jokių realių įrodymų apie tai, kad Atlantida kažkada tikrai egzistavo.

Tiesa, galbūt vien iš smalsumo jie vis tiek bando nustatyti kurioje Žemės vietoje Atlantida galėjo egzistuoti. Iki šiol tai yra viena populiariausių legendų, kurią labai mėgsta viso pasaulio gyventojai.

Stounhendžas

Šis priešistorinis monumentas, žinomas kaip Stounhendžas, yra vienas populiariausių turistų traukos objektų pasaulyje. Stounhendžą sudaro milžiniški akmens megalitai, kurie, manoma, čia buvo atgabenti prieš 4000 metų.

To meto žmonėms Stounhendžo statymas buvo gana didelis darbas – juk jie neturėjo jokių pažangių įrankių ar technologijų, kurios būtų jiems padėjusios. Mokslininkai jau ilgą laiką bando išsiaiškinti kokia gi yra Stounhendžo paskirtis ir iš kur, bei kaip, to meto žmonės gabeno šiuos milžiniškus akmenis.

Kol kas mokslininkai žino pakankamai nedaug apie šią paslaptingą struktūrą, mat visos teorijos, kuriose teigiama, kad Stounhendžas yra astronominė observatorija arba, kad ši vieta buvo pastatyta kažkokiems religiniams ritualams, iki šiol dar nebuvo patvirtintos.

Senoviniai gyvūnų spąstai

Žemos akmeninės sienos, matomos Izraelio, Egipto ir Jordanijos dykumose, glumina mokslininkus nuo pat tada, kai jas XX a. pastebėjo pilotai.

Kai kurios sienos yra net 64 km ilgio, o mokslininkai jas vadina „kites“ (liet. „aitvarai“), mat pirmiausia jas pastebėjo pro dykumą skrendantys pilotai. Ekspertai sako, kad šios sienos greičiausiai buvo pastatytos 300 metais pr.m.e. ir buvo apleistos jau labai seniai.

Neseniai atliktas tyrimas bando paaiškinti šių sienų paskirtį, jame rašoma, kad „aitvarai“ buvo naudojami laukinių gyvūnų nukreipimui į specialiai iškastas duobes. Dėl tokios tyrimo išvados mokslininkai daro prielaidą, kad vietiniai medžiotojai žinojo daug daugiau apie laukinių gyvūnų elgesį nei anksčiau buvo manoma.

Naskos piešiniai

Būnant ant žemės, Naskos piešiniai, dar vadinami Naskos linijomis, neatrodo niekuo ypatingi. Tačiau pakilus į orą, iš kur jie ir buvo pastebėti praėjusio amžiaus 2-ąjame dešimtmetyje, žadą praranda kiekvienas.

Archeologai sako, kad šių linijų yra šimtai, o jos formuoja įvairiausias geometrines formas, gyvūnus, augalus ir kitokius objektus. Šias linijas prieš 2000 metų sukūrė Naskos kultūra – senovės Peru kultūra, gyvavusi nuo 300 metų pr.m.e. iki 800 metų.

Kai kurie žmonės iki šiol mano, kad Naskos piešiniai kažkokiu būdu yra susiję su ateiviais ir senovės astrologija, tačiau ekspertai sako, kad šios linijos greičiausiai buvo tam tikra komunikacijos forma, kuria žmonės bandė bendrauti su Naskos kultūros dievais.

Gizos piramidės

Apie vienus įspūdingiausių visų laikų statinių – Gizos piramides, mokslininkai žino jau gana daug, tačiau vis tiek nepakankamai.

Gizos piramidės buvo pastatytos prieš 5000 metų dabartiniame Kaire – šiandien tai vienintelis išlikęs pasaulio stebuklas. Trijų piramidžių kompleksą sudaro Chefreno, Mikerino ir didžiausia iš visų trijų – Cheopso piramidė.

Archeologai piramidėse dar iki šiol atranda įvairiausius tunelius ir angas, kurios nežinia kur veda. Mokslininkai vis dar ieško užuominų apie tai, kas tiksliai statė piramides, kodėl ir kaip.

Parengta pagal „Live Science“.​