Mokslo ir technologijų pasaulis

Ne veltui ąžuolai nuo seno buvo naudojami laivų statybai – jų mediena yra nepaprastai tvirta. Ne išimtis ir vikingai, kurie naudojo ąžuolus savo kariniams laivams statyti. Visingsö saloje yra šimtai hektarų aukštų ir senų ąžuolų, kurie visi buvo pasodinti žvelgiant į ateitį.

Maždaug 1830 metais po pražūtingų Napoleono karų Švedijos karalystė pasiuntė delegaciją, kad ši surastų idealią vietą ąžuolams sodinti, kurie ateityje būtų naudojami laivų statybai. Trys pasiuntiniai antrame pagal dydį Švedijos Vätterno ežere rado nedidelę Visingsö salą. Ten jie šalia vienos moters ūkio pamatė tris nuostabius ąžuolus.

Vieną iš jų jie parsigabeno į Stokholmą, o tada ilgai karališkojo laivyno įtikinėti nebereikėjo: per kitus 10 metų šioje saloje buvo pasodinta daugiau nei 300 tūkst. ąžuolų.

Žinant, kaip lėtai auga šie medžiai, laivynas galvojo itin toli į ateitį, kad turėtų pakankamai medienos ne tame pačiame, o jau XX amžiuje. Tačiau po 150 metų, kai medžiai jau buvo tinkami laivų gamybai, nebebuvo jokio poreikio iš jų gaminti laivus – laivai tuo metu jau buvo gaminami iš geležies ir plieno.

Grįžkime į XIX amžių: norint ąžuolus paruošti laivų gamybai, tarp jų būdavo sodinami kitų rūšių medžiai – uosiai, guobos, klevai, bukai ir sidabrinės eglės, taip stengiantis paskatinti augimą. Šiandien Visingsö ąžuolynas užima net 360 hektarų plotą, o jame auga neįtikėtinai aukšti ir tiesūs ąžuolai. Ir net jei jie niekada nepavirs laivais, jie augo ne veltui. Mat ši mediena yra itin tinkama grindų, faneros, baldų ir netgi statinių gamybai.

Norintiems aplankyti Visingsö salą, derėtų žinoti, kad ji pasiekiama tik laivu, plaukiant iš Granna miestelio, esančio rytinėje Vätterno pakrantėje pietų Švedijoje. Laivu galima plukdyti ir automobilį, tačiau dauguma lankytinų vietų yra netoli kranto. Saloje taip pat galima išsinuomoti dviratį.