Mokslo ir technologijų pasaulis

Ciberžolė ne tik pagardina įvairius patiekalus, tačiau daugelis ją laiko stebuklingu prieskoniu, galinčiu padėti išspręsti sveikatos problemas.

Visgi naujas mokslininkų tyrimas rodo, kad dauguma tokių prieskonių gamintojų Bangladeše ciberžoles praturtina švinu. Taip, jūs perskaitėte teisingai – švinas paryškina prieskonio geltoną spalvą ir padidina kainą.

Daugiausia ciberžolių pasaulinei rinkai pasiūlo Bangladešas, Indija, Kinija ir Nigerija. Stanfordo universiteto mokslininkai tyrė ciberžolių produkciją Bangladeše ir padarė gana liūdną išvadą, skelbia „IFL Science“.

Mokslininkų straipsnyje, publikuotame žurnale „Environmental Research“, rašoma, kad ciberžolių augintojų padėtis itin pablogėjo po potvynių, kurie prieš daugiau kaip 30 metų pakeitė šio verslo veidą. Dėl potvynių ciberžolės prarado savo ryškią spalvą. Kad atkurtų ryškiai geltoną spalvą, augintojai ir perdirbėjai pradėjo naudoti švino chromatą – pigmentą, sugrąžinusį ryškią spalvą.

Po interviu su ciberžolių augintojais mokslininkai nusprendė ištirti ciberžolių mėginius. Išanalizavę 524 mėginius iš skirtingų šalies regionų tyrėjai sužinojo, kad švino dalelių koncentracija yra itin didelė. Pavyzdžiui, švino dalelių buvo net 500 kartų daugiau nei valstybės nustatyta norma. Kiekviename grame ciberžolės vidutiniškai buvo 690 mikrogramų švino.

Švinas gali būti itin kenksmingas, jei būna suvalgomas su maistu. Pavyzdžiui, vienas tyrimas parodė, kad švino dalelės gali sutrikdyti vaikų raidą, neigiamai paveikti visą nervų sistemą. Tyrimo autorius Stephenas Luby teigia, kad nėra saugaus švino kiekio. Pasak jo, tai visiškai nuodinga medžiaga, kurios su maistu ir vandeniu neturėtume gauti.

Straipsnio autorių teigimu, neaišku, kiek švino dalelių yra kitose šalyse auginamose ciberžolėse, neaišku, kiek užterštų prieskonių parduodama visame pasaulyje, todėl reikia atlikti dar daugiau testų, kad pavyktų nustatyti tokio užterštumo mastus.