Mokslo ir technologijų pasaulis

Kasmet vėžys sukelia daugiau nei 9,6 milijonus mirčių. Skaičiuojama, kad net 1 mirtis iš 6 įvyksta dėl vėžio. Nors mes turime labai efektyvių būdų stabdyti ir gydyti vėžį, ši liga vis dar yra didžiulė grėsmė. Jokia magiška tabletė, kuri leistų vėžio atsikratyti iš karto, neegzistuoja. Bet galbūt greitai egzistuos.

Albertos Universiteto mokslininkai prieš 4 metus džiaugėsi nauja partneryste su Albertos vėžio fondu. 5,4 milijonų dolerių vertės projektas yra skirtas naujos kartos priešvėžiniams vaistams sukurti. Net patys mokslininkai juos vadina „magiškomis tabletėmis“. Kodėl? Ogi todėl, kad tie patys vaistai galės gydyti visų tipų vėžius.

Iš tikrųjų, kai kurie vaistai dabar naudojami ne vieno tipo vėžiui gydyti. Tačiau magiškos tabletės bus visiškai kitoks išradimas. Tas prieš 4 metus pradėtas projektas jau duoda vaisių - mokslininkai aptiko didžiulį potencialą turinčią molekulę.

Vėžinės ląstelės atsiranda dėl mutacijų, įvykstančių ląstelėms dalinantis. Imuninė sistema tokias naujas vėžio ląsteles greitai atpažįsta ir sunaikina. Jei ši sistema veiktų idealiai, tai niekas niekada nesirgtų vėžiu. Tačiau kažkuriuo metu vėžys sugeba apgauti T-ląsteles ir jos nebepuola vėžinių ląstelių. Ima augti augliai, kuriuos imuninė sistema tarsi laiko įprasta kūno dalimi. Taigi, jau kurį laiką mokslininkai stengiasi perkalbėti imuninę sistemą vėl imtis darbo, atpažinti vėžines ląsteles ir jas sunaikinti. Vienas toks tyrimas gavo 2018-ųjų Nobelio Medicinos premiją.

Antikūnių panaudojimas prieš auglius turi daug potencialo ir jau yra laikomas revoliuciniu, tačiau turi ir savų trūkumų. Antikūniai yra didelės molekulės. Kai jų kūne yra daug, jie sunkiai pasišalina. Ilgiau užsibuvę organizme jie ima pulti kūno ląsteles bei audinius. Negana to, toks gydymas yra labai brangus ir sudėtingas. Norint, kad ši idėja virstų praktišku gydymo būdu, reikia pasitelkti mažesnes molekules.

Taigi, Albertos Universiteto mokslininkai pastaruosius 4 metus „IBM Blue Gene/Q“ superkompiuteriu ieškojo tos magiškos mažos molekulės. Procesas buvo gana sudėtingas. Kompiuteris pasiūlo molekulę, tuomet ji yra sukuriama chemijos inžinierių ir įvertinama visos mokslininkų komandos, į kurią įeina daugybė specialistų - nuo imunologų iki biochemikų. Tačiau šis darbas jau turi rezultatų.

Mokslininkai surado molekulę, kuri paveikia imuninės kontrolės tašką PD-1. Kita panaši medžiaga, paveiksianti tašką CTLA-4, jau kuriama. Abiejų šių molekulių privalumas yra tas, kad jos išmoko imuninę sistemą kovoti su vėžiu, tačiau tuo pat metu vos per kelias valandas pasišalina iš kūno. Tačiau yra ir dar geresnių žinių.

Kadangi šios molekulės yra labai mažos, jos gali giliai prasiskverbti į audinius ir yra veiksmingesnės. Dar daugiau - jų pagrindu sukurti vaistai būtų pakankamai pigūs. Tai netgi galėtų būti tabletės - pakaktų išgerti vieną tabletę ir vėžys imtų nykti. Žinoma, vaistų kursas būtų sudėtingesnis, tačiau mokslininkai patys mano, kad tai prilygsta magijai.

Tokie imuninės kontrolės taškai aptinkami ne viename vėžio tipe. Šios molekulės veiksmingai gydytų melonomą, limfomą, krūties, smegenų ir plaučių vėžį. Dabar mokslininkai kuria kompaniją, kad galėtų pradėti tyrimus su gyvūnais. Tuo pačiu tęsiamos ir optimalios molekulės paieškos.