Mokslo ir technologijų pasaulis

Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) savo 100-ųjų įkūrimo metinių proga (IAU100) organizuoja projektą „IAU100 NameExoWorlds“, kuriuo suteikia galimybę kiekvienai pasaulio šaliai pavadinti vieną egzoplanetą ir jos pagrindinę žvaigždę, rašoma Molėtų astronomijos observatorijos (MAO) svetainėje.

Tarptautinė astronomų sąjunga yra didžiausia astronominė organizacija, kuri yra subūrusi daugiau kaip 13 500 profesionalių astronomų iš daugiau nei 100 pasaulio šalių. IAU taip pat yra vienintelė visuotinai pripažinta organizacija, atsakinga už oficialių pavadinimų skyrimą kosminiams kūnams ir jų paviršiaus dariniams.

Komitetas „IAU100 NameExoWorlds“ kiekvienai šaliai skyrė vieną žvaigždę su planeta. Sistemos buvo atrinktos taip, kad jas būtų galima matyti iš konkrečios šalies (bent jau iš sostinės, jei šalis yra didelė) – ir bent jau dalį metų.

Visos pasirinktos planetinės sistemos susideda iš pavienės žvaigždės su viena žinoma planeta. Žinoma, gali būti, kad šios žvaigždės turi kitų planetų, kurios bus atrastos ateityje. Visos planetos yra panašaus į Jupiterį arba Saturną dydžio, o jų masės yra nuo 0,1 iki 5 Jupiterio masių. Visos planetos buvo aptiktos antžeminiais teleskopais, jas galima pamatyti ir mažesniais teleskopais.

Lietuvai buvo suteikta galimybė pasiūlyti pavadinimus žvaigždei HAT-P-40 ir jos planetai HAT-P-40 b.

Lietuvoje šio konkurso organizavimas patikėtas Molėtų astronomijos observatorijai, ir konkursui ankstesniuose etapuose buvo atrinkti šie variantai:

Viltis ir Tiesa: „Viltis – simbolizuoja viltį, kurią turį Lietuvos gyventojai, viltį gyventi laisvai ir būti nepriklausomiems. Tiesa – simbolizuoja teisišką tiesą ir konstituciją“.

Taika ir Vytis: „Taika yra tai, ko žemėje dar niekada neturėjome ir būtų didelė garbė tapti pirmąja tauta pasaulyje, įkūrusia Taiką kosmose. Dažnai sakoma, kad turėtume savo tikslais taikytis į žvaigždes ir nusileisime bent ant Mėnulio. Tegul Taikos paskelbimas danguje veikia pasauliui kaip siekiamybės orientyras, o Lietuvos herbo simbolis Vytis – tebūnie mūsų ambasadorius“.

Gintaras ir Baltija: „Gintaras – Lietuvos auksas, Baltijos jūra – vienintelė jūra, į krantus išmetanti išskirtinės rūšies gintarą. Kol mokslas nebuvo taręs tiesos apie gintaro atsiradimą, pagal tuomečius pagonybės papročius, buvo sukurtas labai gražus padavimas „Jūratė ir Kastytis“. Pagal šį padavimą, kaip ir daugeliui nesuprantamų reiškinių, gintarui buvo priskiriama dieviška kilmė“.

Teliavelis ir Patrimpas: „Teliavelis – Kazimiero Būgos manymu, Teliavelis – kalvis milžinas galiūnas, nukalęs Saulę ir įmetęs ją į dangų. Patrimpas – Dievų trejybėje stovėjęs Perkūno dešinėje pusėje, buvęs šilumos ir vaisių dievas, duodavęs pavasarį, laimę, ramybę, brandą, gausumą, globojęs gyvulius, arimą, javus“.

Jumpira ir Upinis: „Jumpira – Marių deivė, dvasia moters pavidalu. Valdė audras ir vėjus. Šiuo atveju Jumpira tarsi valdo planetą „Upinį“, kuris nors ir buvo upių dievas, negali pasipriešinti Jumpiros traukai, todėl kiekvieną dieną yra šalia jos. Planeta panaši į upėmis nusėtą rūko lauką, o žvaigždė klastinga deivė kerianti savo jėga.“

Atiduoti savo balsą už patikusį variantą galima čia, o lapkričio 15 d. trys daugiausiai balsų surinkę pavadinimai su pagrindimais bus pateikti pagrindiniam „IAU100 NameExoWorlds“ komitetui, kuris priims galutinį sprendimą. Tada egzoplaneta ir jos žvaigždė pasipuoš lietuviškais pavadinimais.