Mokslo ir technologijų pasaulis

Klimato kaitos klausimai yra turbūt ta sritis, kurioje vyrauja daugybė sąmokslo teorijų ir galybė mitų. Kiekvienas žmogus turi savo nuomonę šiuo klausimu, bet kas iš tikrųjų yra tiesa ir mokslo jau labai aiškiai įrodyta, o kas tik akivaizdus melas ir profesionalių klimato kaitos neigėjų skleidžiami mitai?

Debatai apie klimato kaitą baigėsi dar 2014 metais, kai IPCC paskelbė vieną didžiausių mokslinių ataskaitų „AR5“

Buvo išanalizuota daugiau nei 20 000 recenzuotų mokslinių tyrimų, kuriuos paskelbė mokslininkai iš viso pasaulio.

Ir prieita prie išvados, kad nenuginčijami faktai įrodo, jog mūsų planeta kaista, jūros tampa rūgštesnės, o poliarinis ledas tirpsta tokiu greičiu, kokio iš pradžių net nebuvo tikėtasi.

Ir šiuos procesus visų pirma lemia iškastinio kuro – anglies, naftos, dujų – naudojimas.

Mokslininkai teigia, kad tiesiog privalome neperžengti pavojingo 2°C klimato šiltėjimo temperatūros slenksčio, jei norime išvengti blogiausių klimato kaitos pasekmių.

Nepaisant šios realybės, yra daugybė profesionalių klimato neigėjų, kurių tikslas yra sėti abejones, įnešti painiavos ir taip stabdyti reikalingus valstybių vyriausybių veiksmus, sprendžiant klimato krizės klausimus, bei tuo pačiu apginti iškastinio kuro pramonės interesus.

Nors SkepticalScience priskaičiuoja (ir juos paneigia, remdamiesi moksliniais įrodymais) beveik 200 populiarių mitų, susijusių su klimato kaita, tačiau pasižiūrėkime į 6 pačius populiariausius ir labai dažnai pasaulio medijose vis pasirodančius mitus apie klimato kaitą ir ką apie tai sako mokslas.

1. „Mokslininkai neturi vieningos nuomonės dėl klimato kaitos“

Šis mitas tikrai ne veltui yra pirmoje vietoje. Klimato neigėjai jį itin mėgsta, teigdami, kad ne visi mokslininkai sutinka, jog klimato kaita vyksta.

Tačiau atsakymas yra paprastas: taip, mokslininkai sutinka, kad klimato kaita vyksta. Ir plačiausiai šis klausimas buvo išnagrinėtas šiame tyrime – kiekybiškai pagrindžiant faktą, jog mokslininkai sutaria, kad klimato kaita vyksta ir ji vyksta dėl antropogeninės kaltės.

Šiame tyrime buvo nagrinėjami visi recenzuoti moksliniai tyrimai, paskelbti 1991-2011 m., ir susiję su klimato pokyčiais.

Nustatyta, kad iš 4013 tyrimų, kuriuose buvo keliamas teiginys, jog globalinis atšilimas vyksta dėl žmogaus veiklos, tik 83 atvejais (arba 2 proc.) šis teiginys buvo atmestas.

Tuo tarpu 97 proc. tyrimų buvo aiškiai pateikti dėl žmogaus kaltės vykstantys klimato šiltėjimo įrodymai, kaip iškastinio kuro deginimas, žemės ūkio veikla ir kt.

O kalbant apie atskirus mokslininkus, 99 proc. jų vieningai sutaria, kad klimato kaita vyksta dėl žmogaus kaltės.

Svarbu pažymėti ir tą faktą, kad tai yra kur kas aukštesnis sutarimo rodiklis tarp mokslininkų, nei tarp medikų, kalbant apie rūkymo sukeliamą vėžį ir jo padarinius.

Šiame vaizdo įraše tyrimo autorius Johnas Cookas plačiau papasakoja apie savo tyrimo rezultatus:

O šiame vaizdo įraše atskleidžiama kokia buvo vykdoma kampanija prieš šio tyrimo rezultatus, bandant juos paneigti ar bent jau sumenkinti.

Tokie veiksmai davė rezultatų, nes didžioji dalis žmonių buvo įsitikinusi, jog mokslininkų dalis, teigianti, jog klimato kaita vyksta dėl žmonių kaltės, yra gerokai mažesnė nei 97 proc.:

2. „Ne anglies dioksidas (CO₂) yra priežastis“

Žinoma, anksčiau klimatas keitėsi ir buvo atšilimo laikotarpių. Tačiau visais tais atvejais atšilimo priežastis buvo ta pati – šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų (CO₂, metano ir sieros dioksido) perteklius atmosferoje.

Nors ir buvo tokių laikotarpių, kaip Eoceno era, kai atmosferoje buvo didelis kiekis CO₂ ir tuo pačiu didelė gyvybės įvairovė, bet toks peizažas susiformavo tik po milijonus metų trūkusios evoliucijos.

Jos metu vandenynai ir miškai sugebėjo absorbuoti visas tas dujas ir išlaikyti planetos pusiausvyrą. Bet kai tik staiga dėl ugnikalnių ir ledynmečių veiklos pasikeitė CO₂ kiekis, iškart pasikeitė ir Žemės vaizdas.

Permo – paleozojaus eros periodo – pabaigoje, prieš 250 mln. metų, buvo sunaikinta daugiau nei 90 proc. rūšių. Ir tuo metu vyko aiškiai pastebimas temperatūros augimas bei vandenynų rūgštėjimas – nepaprastai panašūs procesai į tuos, kurie vyksta dabar.

Tik šį kartą CO₂ pokyčius lemia ne gamtos veiksniai, o žmogaus veikla.

3. „Tai viskas dėl Saulės veiklos“

Saulės aktyvumas tikrai nėra klimato pokyčių priežastis. Saulės aktyvumas jau dešimtmečiai, kaip tiksliai išmatuojamas, pasinaudojant antžeminėmis ir kosmose esančiomis sistemomis.

Ir nebuvo aptikta jokių reikšmingų Saulės energijos pokyčių, galinčių lemti šiuo metu Žemėje vykstantį dramatišką atšilimą. Keli kiti rodikliai taip pat patvirtina šiuos faktus

Žemės planeta žiemos metu sušyla labiau, nei turėtų. Taip pat ji labiau šyla prie polių, o ne pusiaujyje – priešingai nei būtų galima tikėtis, jei Saulės aktyvumas būtų visuotinio klimato šiltėjimo priežastimi.

Ir svarbiausia (žiūrėti žemiau pateiktą paveikslą, aut. past.): Žemės temperatūra stratosferos viršuje (viršutiniame atmosferos lygyje) krenta, o žemutinėje atmosferos dalyje kyla.

Jei kaltininkė būtų Saulė, atmosferos viršuje matytume kylančios temperatūros – karštuosius taškus.

4. „Iš tikrųjų mes esame pasaulinio atvėsimo periode“

Šiek tiek ironiška, bet dalis tiesos yra. Tik reikalas tas, kad turėtų būti pasaulinis atvėsimas, bet jo nėra

Daugelis žmonių mano, kad jei kai kuriuose pasaulio regionuose žiemos yra vis dar labai šaltos, tai ir galima daryti išvadą, jog globalinis atšilimas nevyksta.

Tik svarbu pabrėžti ir pagaliau suvokti esminį faktą: klimato mokslas nagrinėja bendras, ilgalaikes tendencijas, o ne vietinius, trumpalaikius įvykius.

Realybė yra tokia, kad kiekvieną dieną yra nustatoma šimtai rekordiškai aukštų ir žemų temperatūrų. Ir jei mūsų klimatas būtų subalansuotas, mes galėtume tikėtis, kad santykis bus maždaug 1:1. Tai yra per metus bus užfiksuotas panašus kiekis rekordiškai aukštų ir žemų temperatūrų.

Vietoje to, matomas akivaizdus poslinkis link rekordinių temperatūrų aukštumų. Pavyzdžiui, 2000-aisiais JAV šis santykis buvo 2:1. Kiekvienai rekordiškai žemai temperatūrai teko dvi rekordiškai aukštos.

Ir jei tai atrodo, kaip nieko baisaus, tai jau 2012 m. santykis tapo 5:1. Dabar kone kasmet girdime, kaip mokslininkai skelbia apie rekordiškai karštus metus ir tai tęsis toliau.

5. „Klimato pokyčiai nieko baisaus“

Netiesa. Klimato pokyčiai jau dabar daro labai akivaizdų poveikį milijonams Žemės gyventojų ir tuo pačiu jų sveikatai, ekonomikai, žemės ūkiui ir kitoms sritims.

Vienoje iš ataskaitų teigiama, kad daugiau nei 32 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus dėl stichinių nelaimių, kurių daugumą galima priskirti globalinio atšilimo tendencijoms.

Kai kuriuose skurdžiuose regionuose žmonės gali tapti nuolatiniais „klimato pabėgėliais“, ieškančiais prieglobsčio kaimyninėse teritorijose ir taip sukeldami regioninius konfliktus.

Jungtinių Tautų išplatintoje ataskaitoje netgi pavartojamas „klimato apartheido“ terminas ir teigiama, kad iki 2030-ųjų metų klimato kaita 120 mln. žmonių pavers bėdžiais bei dėl klimato kaitos bus dar daugiau mirčių.

Įprastai mokslininkai asmenines nuomones stengiasi pasilikti sau ir kalba moksliniais faktais, tačiau visai neseniai 11 000 pasaulio mokslininkų paviešino bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad žmonija pasiekė kritinę ribą ir daugelio šalių klimato planai yra „visiškai netinkami“.

6. „Mes vis tiek nieko negalime padaryti“

Kad mes nieko negalime padaryti yra vienas pavojingiausių mitų. Vis daugiau žmonių supranta klimato krizę ir jos sudėtingumą, tačiau tuo pačiu daro išvadą, jog problema yra tokia didelė, kad mes jos tiesiog negalime išspręsti. Netiesa.

Standfordo ir kitų gerai pasaulyje žinomų, prestižinių universitetų tyrimai rodo, kad galime gana greitai pereiti prie 100 proc. švarios, atsinaujinančios energijos. Tą galime padaryti iki 2050-ųjų metų bei pilnai atsisakyti iškastinio kuro.

Nustojus deginti iškastinį kurą, klimatas vėl po truputi atvėstų. Žinoma, grįžti prie stabilaus klimato prireiktų laiko, tačiau jei bus imtasi veiksmų dabar – tą padaryti yra įmanoma.