Mokslo ir technologijų pasaulis

97 % paauglių žaidžia kompiuterinius žaidimus. Tai neprivalo būti problema. Kompiuteriniai žaidimai gali lavinti atmintį ir net akių bei rankų koordinaciją. Tačiau jie taip pat trukdo susikaupti ir blaško. Tik ne naujasis „Tenacity“, kurį sukūrė mokslininkai.

Kompiuteriniai žaidimai patys savaime nėra problema. Problema jie tampa tuomet, kai vaikas taip į juos pasineria, kad nebegali susikaupti realiame gyvenime. Čia ir taip daug trukdžių - blaško draugai, socialiniai tinklai, paaugliški rūpesčiai. Todėl mokslininkai iš Viskonsino-Madisono bei Kalifornijos universitetų ir sukūrė mobilų žaidimą „Tenacity“.

„Tenacity“ žaidimas nėra įprastas edukacinis žaidimas. Jis nemoko naujų faktų, skaičiavimo ar gamtos mokslų. Jis moko susikaupti.

Žaidimo esmė - įkvėpimų skaičiavimas. Su kiekvienu įkvėpimu žaidėjas turi paliesti įrenginio ekraną ir taip gali judėti pirmyn. Iš pradžių skaičiuojamas kiekvienas įkvėpimas, vėliau - kas penktas įkvėpimas. Taip tarsi susiejamas šis, realusis pasaulis, ir anas, elektroninis. „Tenacity“ siužetas veda žaidėjus per raminančius peizažus. Norėdamas pasistūmėti žaidime į priekį, vaikas turi skaičiuoti savo įkvėpimus ir tuo pačiu susikoncentruoti į tai, kas vyksta ekrane.

95 paauglius įtraukęs tyrimas palygino „Tenacity“ poveikį su populiariuoju „Fruit Ninja“. Vaikai dvi savaites kasdien po 30 minučių žaidė žaidimus, o tada mokslininkai atliko tyrimus. „Tenacity“ grupėje mokslininkai aptiko smegenų pokyčius, kurie gali būti siejami su dėmesio sutelkimu. Tai buvo patvirtinta ir koncentracijos testuose. Tuo tarpu „Fruit Ninja“ teigiamo poveikio neturėjo.

Vaikai žaidžia žaidimus ir juos žais toliau. Būtų gerai, jei tie žaidimai būtų ne tik pramoga, bet ir proga lavinti savo susitelkimo įgūdžius. Nes koncentracija būtent tai ir yra - įgūdis susikaupti ir nekreipti dėmesio į pašalinius dirgiklius. Vienas iš būdų, kaip suaugę žmonės mokosi susikaupti - meditacija. Tačiau vaikams ji neįdomi. Bet ar bus įdomus toks žaidimas?

Kol kas „Tenacity“ į rinką dar nežengs. Tai ir nebuvo mokslininkų tikslas. Jie tik norėjo parodyti, kad paprasti mobilūs žaidimai iš tikrųjų gali tapti ir savotiška meditacijos forma. Suteikus jai spalvų ir įdomų siužetą nesunku įsivaizduoti, kad vaikai patys norės žaisti tokius žaidimus, o vėliau džiaugsis galėdami susikaupti bet kada, kai to prireikia.