Mokslo ir technologijų pasaulis

Astronomai labai dažnai susiduria su įvairiausiais iššūkiais ir mįslėmis, tačiau šios naujos paslapties dar niekas nesugebėjo įminti. 2016 metais grupė mokslininkų iš Švedijos pastebėjo, kad žvaigždės, matomos 1950 darytoje nuotraukoje, dabar jau nebėra – arba mes jos paprasčiausiai nematome. Patikrinus daugiau senesnių naktinio dangaus vaizdų paaiškėjo, kad kosmose paslaptingai dingo apie 100 žvaigždžių.

Naujajame tyrime, kuris greitu metu turėtų būti publikuotas, bandoma rasti paaiškinimą, kaip ir kokiomis aplinkybėmis tai galėjo įvykti. Žinoma, ateivių temos entuziastai kelia klausimus, ar tai galėtų būti kaip nors susiję su nežemiška gyvybe ar nežemišku protu – bet nors mokslininkai tyrime ir aptaria tokią galimybę, vis dėl to ateivių versija yra atmetama.

Nuotrauka, kuri paskatino atlikti šį tyrimą, buvo padaryta 1950 metų gegužės 16 dieną, JAV Karinio jūrų laivyno observatorijoje. Žemiau esančioje nuotraukoje matote, kad žvaigždės, esančios Vilko žvaigždyne, dabar jau nebesimato.

Ši žvaigždė buvo pakankamai ryški – todėl mokslininkai bando išsiaiškinti kodėl gi jos nebematome. Ekspertai sako, kad vienintelis įvykis, po kurio nebematytume žvaigždės – jos virtimas juodąja skyle. Tiesa, prieš tai sektų milžiniškas supernovos sprogimas, kuris tikrai būtų pastebėtas. Jei vis dėlto žvaigždė miršta ne su didelius sprogimu, ji lėtai tampa baltąja nykštuke – bet vis tiek nenustoja žibėti.

Be to, vieną ar du tokius žvaigždės dingimus dar būtų galima paaiškinti kokiais nors kad ir egzotiniais ar iki šiol neužfiksuotais procesais – tačiau naujajame tyrime rašoma, kad dingo apie 100 žvaigždžių – ir nėra jokių įrodymų, kad jos virto juodosiomis skylėmis. Taigi, kas vyksta?

Logiški, reti ir fantastiniai paaiškinimai

Naujajame tyrime autoriai teigia, kad tose vietose, kuriose dingo žvaigždės, būtų galima ieškoti nežemiškų civilizacijų. Jie sako, kad jei kol kas negalime rasti natūralaus paaiškinimo, kaip dingo šios žvaigždės, tada reikia ieškoti tam alternatyvos.

Tyrime yra minima Dysono sfera – hipotetinė konstrukcija, kuri apgaubia visą žvaigždę ir taip surenka visą jos skleidžiamą energiją. Tokia struktūrą pirmą kartą 1960 m. žurnale „Science“ aprašė matematikas ir fizikas-teoretikas Freemanas Dysonas. Šiuo metu ši konstrukcija yra priskiriama mokslinei fantastikai.

Tokie žvaigždžių dingimai verčia mus pažvelgti ir į Tabby žvaigždę, kuri nereguliariais intervalais patamsėja, o tada vėl pašviesėja. Sąmokslo teorijose teigiama, kad aplink šią žvaigždę gali skrieti ateivių megastruktūros, kurios tai ir sukelia.

Bet nors ir įdomu spekuliuoti apie žvaigždes gaubiančias Dysono sferas arba ateivių civilizacijas, mokslininkai sako, kad jie visiškai įsitikinę, kad šios žvaigždės dingo ne dėl to. Gali būti, kad tai neryškios žvaigždės, kurios yra toliau, nei manėme iš pradžių – ir dabar jos paprasčiausiai yra toliau, nei galime matyti.

Astrofizikai net iškėlė hipotezę, kad tai galėtų būti labai retos „nepavykusios supernovos“, kurios suformuoja juodąsias skyles be didelio sprogimo. Jei paaiškėtų, kad bent viena žvaigždė dingo būtent dėl šios priežasties – astronomams tai būtų didelis atradimas. Tačiau manyti, kad tas tas pat įvyko su visomis žvaigždėmis, anot ekspertų, yra neteisinga ir per daug optimistiška.

Taip pat neatmetama galimybė, kad žvaigždės išnyko dėl kažkokio natūralaus proceso, apie kurį kol kas nežinome. Naujajame tyrime pateikiama ir dar viena, šiek tiek paprastesnė tikimybė – kad ankstesnėse nuotraukose mes matome ne žvaigždes, o per klaidą užfiksuotus palydovus ar kometas, kurios atrodo kaip žvaigždės.

Nepaisant to, tokie įvykiai tikrai palieka vietos fantazijai. Daugiau apie tyrimą galite paskaityti žurnale „Astronomical Journal“.

Parengta pagal „Science Alert“.