„Maistas iš oro sunaikins žemdirbystę ir išgelbės planetą"
|
Galima daug efektyviau maistą išgauti iš oro
©Solar Foods Praktiškai visi egzistuojantys žemdirbystės būdai gilina ekologinę krizę. Ir jau artimiausioje ateityje jie negalės pramaitinti žmonijos. Išeitis — bakterinė maistinių medžiagų sintezė. Žemės ūkis — viena iš svarbiausių dabartinės ekologinės krizės priežasčių. Jis provokuoja natūralių ekosistemų naikinimą, tiesiogiai ir netiesiogiai išskiria gausybę šiltnamio efektą sukeliančių (ŠES) dujų ir naudoja daugybę dirvą alinančių pesticidų ir trąšų. Sunkiausia našta planetai laikoma gyvulininkystė, tačiau masinio augalų auginimo pasekmės aplinkai irgi gali būti pragaištingos. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad egzistuojančios žemės ūkio praktikos vargu ar galės išmaitinti didėjančią žmoniją. Daugelis regionų jau dabar patiria vandens trūkumą ir dirvos nualinimą. Artimiausiu metu dėl antropogeninių klimato pokyčių situacija tik blogės.
Monbiot nuomone, visi egzistuojantys žemdirbystės metodai nėra priimtini ekologiniu ir etiniu požiūriu. Jų vietą turi užimti dirbtinė maisto gamyba. Užuot auginę augalus ir gyvūnus, žmonės visas būtinas maisto medžiagas gaus iš fabrikuose kultivuojamų mikroorganizmų.
Pavyzdžiui, suomių startuolis Solar Foods naudodamas bakterinę sintezę, gamina maistingus miltus iš ore esančio anglies dvideginio. Energiją procesui teikia iš vandens elektrolize gaunamas vandenilis. Visas procesas už fotosintezę efektyvesnis 10 kartų. O atsižvelgus į tai, kad maistui naudojame tik santykinai nedidelę augalų dalį, tai bakterinės maisto gamybos efektyvumas tradicinę žemdirbystę lenkia 20 000 kartų. Tačiau maistingi miltai — tik pradžia. Turėdamos genetines instrukcijas ir tinkamas žaliavas, bakterijos galės gaminti daugybę medžiagų — nuo mėsos ir pieno analogų iki dirbtinio palmių aliejaus.
Ne tik švariau, bet ir pigiauAnalitinio centro RethinkX vertinimu, iki 2035 metų bakterinis baltymų sintezavimas iš oro kainuos 10 kartų pigiau už gyvulininkystę, o pieno ir mėsos sektorių laukia greitas žlugimas. Augalininkystės ateitis irgi ne rožėmis klota. Solar Foods planuoja per penkerius metus augalinių baltymų biosintezę padaryti pigesnę už sojos auginimą. Naująja maisto gamybos sistema bus galima pramaitinti visą žmoniją, panaudojant tik nežymią Žemės paviršiaus dalį. Ji taip pat nepriklauso nuo orų kaprizų ir nekenia aplinkai.
Žinoma, įdiegti naująjį būdą nebus taip paprasta – kliūčių gali kilti įvairių. Pavyzdžiui, būtina įsitikinti, kas „maisto gamykloms“ elektra būtų tiekiama iš atsinaujinančių šaltinių. Be to, teks kur nors įdarbinti milijonus žmonių, dabar dirbančių žemės ūkyje. Tačiau Monbioto įsitikinimu, visos šios problemos gali būti išspręstos. Jis siūlo šalių vyriausybėms aktyviau investuoti į naująją technologiją, o kol dirbtinis maistas nėra plačiai prieinamas, vartotojams pereiti prie veganiškos mitybos. Maistą bakterinės sintezės būdu planuoja gaminti ne tik Solar Foods. Air Protein startuolis planuoja iš oro „išgauti“ dirbtinę mėsą.
▲
| ||||||
| ||||||