Mokslo ir technologijų pasaulis

Pasaulio istorijoje mažai tokių žymių piniginių sandorių kaip tas, kuris prieš beveik du tūkstančius metų įvyko tarp Judo Iskarijoto ir Jeruzalės šventikų. Tuomet, kaip teigia Biblija, Judas už 30 sidabrinių išdavė Jėzų. Laikui bėgant, „30 sidabrinių“ Vakarų kultūroje tapo išdavystės sinonimu. Tačiau „30 sidabrinių“ vertę dabartiniam žmogui suvokti sunku. Daug tai ar mažai? Už kokią pinigų sumą Judas išdavė draugą?

Jėzaus išdavimo istoriją pasakoja Evangelijos pagal Matą 26 skyrius. Jame pasakojama, kaip prieš paskutinę vakarienę vienas Jėzaus apaštalų Judas Iskarijotas pasisiūlė išduoti Jėzų.

„Tuomet vienas iš Dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuėjo pas aukštuosius kunigus ir tarė: „Ką man duosite, jeigu jį išduosiu jums?“ Tie pasiūlė trisdešimt sidabrinių. Ir nuo to meto jis ieškojo progos išduoti Jėzų“, – skelbia Biblijos tekstas.

Vėliau Biblija pasakoja, kaip apgailestaujantis dėl to, ką padarė, Judas grąžino aukštiesiems kunigams trisdešimt sidabrinių, nusviedęs pinigus šventovėje, o tada pasikorė.

Kunigai paėmė sidabrinius, bet nenorėjo jų dėti į iždą, nes tai buvo mokestis už kraują. Vietoje to iš puodžiaus nupirko žemės plotą, kuriame buvo laidojami svetimšaliai.

Kiek vertos buvo 30 sidabrinių monetų? Į šį klausimą atsakyti galima keliais skirtingais būdais – skaičiuojant, kiek dabar būtų vertas sidabras, įėjęs į monetų sudėtį, lyginant su atlyginimais už darbą Biblijos laikais, arba nagrinėjant šį klausimą Biblijos kontekste – tai nėra vienintelė Biblijos vieta, kurioje minimi 30 sidabrinių.

Kiek vertas sidabras?

Romėnų valdomoje Jeruzalėje 33 m. po. Kr. cirkuliavo kelių rūšių monetos. Norint žinoti, kiek buvo vertas jų sidabras, pirmiausia reikėtų žinoti, kokias tiksliai monetas Judas davė kunigams, tačiau Biblija to nepatikslina.

Labiausiai tikėtina, kad tai buvo Tyro šekeliai. Šias monetas, kaldinamas Izraelyje, šventikai su romėnų leidimu įprastai ėmė kaip mokestį už Jeruzalės šventyklos priežiūrą, tad ir Biblijoje minimi kunigai, tikėtina, turėjo būtent jų.

Beje, Biblijoje minimi „pinigų keitėjai“ užsiėmė būtent Tyro šekelių keitimu į įprastas Romos imperijoje naudotas monetas. Tyro šekeliai pasižymėjo ypač dideliu sidabro kiekiu juose – sidabro buvo net 94 proc. Monetos svėrė 14 gramų, o jas sudarantis sidabras svėrė maždaug 13,1 gramo.

Vienas gramas sidabro, 2019 m. rugsėjo 3 d. kainomis, Lietuvoje, priklausomai nuo prabos, kainuoja maždaug 35–45 centus. Tad viename Tyro šekelyje esantis sidabras galėtų kainuoti apie 5 eurus – gal kiek mažiau, gal kiek daugiau.

Na, o 30-yje sidabrinių monetų esantis sidabras tuomet gali būti vertas maždaug 150 EUR. Ne tiek jau ir daug.

Jeruzalėje cirkuliavo dar kelių tipų sidabrinės monetos, tačiau jos jau buvo mažiau išskirtinės, paplitusios ir kitos imperijos dalyse. Daugelyje jų sidabro buvo mažiau – kai kuriose vos 25 proc. 30-ies tokių monetų sidabras atneštų vos 30–40 EUR.

Žinoma, jei jums dabar netyčia išties pavyktų rasti trisdešimt biblinių laikų sidabrinių monetų, jos būtų beveik neįkainojamos dėl savo senumo. Bet tuomet tai buvo tiesiog eilinės monetos, naudotos prekyboje.

30 sidabrinių atlyginimas Jėzaus gyvenimo laikais – didelis ar mažas?

Dėl tos pačios problemos – fakto, kad Jeruzalėje tuomet cirkuliavo skirtingų rūšių monetos – tiksliai atsakyti į šį klausimą sunku.

Jeigu tos monetos vis dėlto buvo Romos dinarai – labiausiai imperijoje paplitusios monetos, kurių sudėtyje irgi buvo sidabro – tuomet atsakyti į šį klausimą būtų lengviausia.

Pavyzdžiui, mes žinome, kad Romos imperijos kareivis uždirbdavo maždaug 225 dinarus per metus. Tai reikštų, kad 30 dinarų atitinka maždaug pusantro mėnesio kareivio atlyginimą.

Kita vertus, būtent buvusiuose graikiško pasaulio kraštuose labai paplitęs buvo ir Atėnų tetradrachmų naudojimas. Tetradrachmą sudarė 4 drachmos, o drachma tuomet buvo maždaug įprastinis dienos atlyginimas, kurį gaudavo įgudęs amatininkas už savo darbą.

95 proc. Atėnų tetradrachmų sudarė sidabras, tad Biblija ir šias monetas teoriškai galėjo vadinti „sidabriniais“.

Tad 30 sidabrinių, arba 30 tetradrachmų, atitiko 120 drachmų. Arba maždaug 4 mėnesių įgudusio darbuotojo atlyginimą.

Jei lygintume su Lietuvos vidutiniu atlyginimu, galėtume sakyti, kad Judo gauti sidabriniai buvo verti maždaug 3 300 EUR.

Gauti tokią pinigų sumą, kaip matome, galėjo būti reikšmingas dalykas. Jis būtų leidęs Judui nedirbti kelis mėnesius.

Galima prisiminti ir tai, kad už 30 sidabrinių buvo įsigytas žemės laukas, kuriame įrengtos kapinės. Lyginti kainas nežinant žemės ploto dydžio sudėtinga, tačiau labai tikėtina, kad ir dabar analogiško dydžio žemės plotas kainuotų bent kelis tūkstančius eurų.

Teologinė interpretacija: ką apie 30 sidabrinių sako Biblija?

Biblijos tyrinėtojai atkreipia dėmesį, kad kalbant apie tai, kiek buvo verti 30 sidabrinių, svarbu prisiminti ir tai, kad 30 sidabrinių Biblijoje buvo paminėti jau Senajame Testamente. Žinant šias nuorodas, tampa aiškiau, ką evangelistui Matui simbolizavo 30 sidabrinių.

„Jei jautis subadytų vergą ar vergę, jaučio savininkas sumokės vergo savininkui trisdešimt sidabrinių šekelių, o jautis bus užmuštas akmenimis“, – sako Išėjimo knygos 21 skyrius, kuriame kalbama apie bausmes už smurtą, kurias Dievas perdavė Mozei.

Tad šioje vietoje 30 sidabrinių šekelių yra prilyginama vergo gyvybės kainai.

Taip pat trisdešimt sidabrinių šekelių yra minimi pranašo Zacharijo knygoje. Čia 30 sidabrinių minimi su pajuoka – tokį atlyginimą už mėnesį darbo pranašas gavo iš avių pirklių, paprašęs, kad už Viešpaties žodžio skleidimą šie jam sumokėtų tokią algą, kurią mano esant verta.

Tačiau Dievas nelieka patenkintas tokia maža suma, kuria buvo įvertintas, ir nurodo Zacharijui įmesti šiuos 30 sidabrinių į šventyklos iždą.

Evangelijoje pagal Matą minimi 30 sidabrinių Biblijos kontekste yra aliuzija į šią istoriją. Kaip ir avių pirkliai Zacharijo knygoje, Judui sumokėję šventikai Dievą įkainojo įžeidžiančiai maža suma. Tik tiek, kiek yra verta vergo gyvybė.

Tad, pagal Bibliją, tiek Matui, tiek Zacharijui 30 sidabrinių iš esmės simbolizavo paniekos ir netikėjimo Dievu kainą.

Parengta pagal „Aleteia“ ir „Mullencoins“.