Mokslo ir technologijų pasaulis

Antarktidos jūrų ledas tirpsta, ir tai greičiausiai sukels pasaulinio masto padarinius. Ištirpus jūrų ledui, milžiniški Antarktidos žemyno ledynai greičiau nuslys į vandenyną. Ten jie dar greičiau tirps, taip keldami vandenynų lygį.

Norėdami užbėgti tam už akių, keletas mokslininkų pasiūlė drastiškas priemones jūrų ledui stabilizuoti.

Vienas iš tokių būdų – dirbtinės salos ir povandeninės sienos, galinčios sulaikyti šiltas vandenyno sroves toliau nuo ledo. Naujausia drąsi vizija priklauso Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto tyrėjams. Jie pasiūlė sukonstruoti sniego patrankas.

Mokslininkai atliko keletą kompiuterinių simuliacijų. Jos parodė, kad, jeigu ledynai būtų sutvirtinami dirbtiniu sniegu, ledas nebekristų į vandenyną. Gelbėdamos ledynus per 10 metų laikotarpį sniego patrankos paskleistų bent 8 trln. sniego ne mažesniame nei 52 000 km² plote.

Tam reikia didžiulio inžinierių sumanumo. Gaminant sniegą vandenynų vanduo pumpuojamas vidutiniškai 640 m iki patrankų. Vėliau iš jo pašalinamos druskos ir vanduo atvėsinamas. Tuomet jį galima paskleisti sniego patrankomis.

Mokslininkai paskaičiavo, kad reikėtų 12 000 didelių vėjo jėgainių, generuojančių energiją vandens pompai. Tyrėjai pripažįsta, kad šis projektas yra labai ambicingas, ypač turint omenyje, kad būtų vykdomas vienoje atšiauriausių pasaulio vietų. Visgi jie tvirtina, kad pastangos to vertos. Tirpstančio ledo grėsmė yra tokia didelė, kad ją stabdyti reikia bet kokia kaina. Jei jūrų ledas ištirps, pasaulinis vandenynų lygis pakils 3 m ir užtvindys dalį sausumos.