Mokslo ir technologijų pasaulis

8895780010043383… Viena nežmogiškiausių užduočių – vardinti atsitiktinius skaičius. Tad, nieko keisto, kad mokslininkai vis stengiasi tokias užduotis palengvinti ir perkelti ant bejausmių ir bešališkų aparatų pečių. Kartais labai įdomių aparatų.

Glazgo universiteto mokslininkai adaptavo žinomą cheminį ir fizikinį kristalinių struktūrų auginimo procesą atsitiktinių skaičių generavimui. Ne paslaptis, kad dabar naudojami programiniai algoritmai generuoja „pseudoatsitiktinius“ skaičius – juos skaičiuojant, pasitelkiami tam tikri dėsningumai. Tuo tarpu gamta sugebėjo sukurti idealų iš tiesų atsitiktinių skaičių generavimo mechanizmą – kristalų formavimosi parametrus.

Kaip paaiškino fizikai, prieš reakciją pradinėje sistemoje yra praktiškai begalinis skaičius energetiškai ekvivalenčių reagentų susijungimo būdų. Taip sukuriama milžiniška entropija ir užkertamas kelias toje pačioje sistemoje analogiškomis sąlygomis pakartoti konkretaus kristalo susidarymą, tai yra, gauti du identiškus kristalus. Panašus procesas vyksta – šią žiemą retai ir mažai – formuojantis snaigėms – jos visos skirtingos ir nepakartojamos.

Mokslininkai sukūrė kažką panašaus į didžiulę „fermą“, turinčią daug gardelių, kuriose buvo sukurtos sąlygos augti kristalams. Pradėjus procesą, robotas nuolat analizav kiekvieno pavyzdžio būseną, ir rinko tokius duomenis, kaip augančio kristalo dydis, forma, orientacija, spalva ir taip toliau. Informacija apie visus bandinius buvo koduojama dvejetaine forma ir kas 10 minučių pakeičiama į naują – tai ir yra atsitiktinių skaičių generatorius, kurio veikimas paremtas kitais principais.

Patikrinus robotu-kristaliazatoriumi gautus rezultatas, jie atitiko JK Nacionalino standartų ir technologijų instituto (NIST) nustatytus atsitiktinumo parametrus. Ir be to, jie viršijo pseudoatsitiktinių skaičių programų rodiklius. Deja, praktiškai panaudoti tokio gremėzdiško ir sudėtingo kristalinio generatoriaus kol kas neįmanoma, šią technologiją dar reikia gerokai patobulinti.