Mokslo ir technologijų pasaulis

Kartu su koronaviruso pandemija Europos Sąjunga (ES) susidūrė su kitu rimtu iššūkiu – netikrų naujienų („fake news“) ir dezinformacijos apie virusą sklaidos suaktyvėjimu. Ekspertų teigimu, pagrindinis šio puolimo šaltinis – Rusija ir Kinija.

„Vien tai, kad melagingos naujienos tapo ES dienotvarkės dalimi, yra didelis žingsnis. Man teko kurį laiką dirbti su šiomis temomis Vašingtone, tad palyginimui galiu pasakyti, kad Briuselis šiek tiek atsilieka nuo Vašingtono. Tiek suprasdamas problemą, tiek susitelkdamas kažką daryti“, – interviu tinklaraščiui Euroblogas.lt teigė neseniai skyrių Briuselyje atidariusios Atlanto tarybos kovos su dezinformacija „DFRLab“ asocijuotasis direktorius Lukas Andriukaitis.

– Kiek suaktyvėjo melagingų naujienų („fake news“) sklaida viešojoje erdvėje pastaruoju metu, prasidėjus koronaviruso epidemijai?

– Paprasto atsakymo nėra, kadangi viskas priklauso nuo konkrečių atvejų. Labai apibendrinus, galiu pasakyti, kad koronavirusas paskatino įvairius veikėjus labiau skleisti dezinformaciją, būti labiau oportunistiškiems.

Ypatingai tai matosi su Rusijos propaganda, kuomet jų naratyvai mažiau remiasi tradicinėmis žinutėmis (NATO yra agresyvi, Baltijos šalys yra rusofobiškos ir t.t.), o daugiau koncentruojasi į įvykius, susijusius su koronavirusu. Kaip pavyzdžiui, Kremlių remianti žiniasklaida dabar labai sėkmingai reaguoja į Lietuvos ekonomistų prognozes dėl lėtėjančios ekonomikos ir prognozuoja mums visišką ekonominį žlugimą.

– Kokie yra pagrindiniai tokių naujienų naratyvai? Gal užfiksavote įdomesnių pavyzdžių? 

– Vėlgi, labai priklauso nuo konkrečios šalies. Italijoje Rusija labai stengiasi parodyti, kad jie yra tikrieji Italijos gelbėtojai, kad Europos Sąjunga visiškai nesugebėjo padėti italams koronaviruso pandemijos metu. Matome šimtus straipsnių ir žinučių, kur Rusija giriasi savo suteikta humanitarine pagalba, nors iš Italijos žiniasklaidos sužinojome, kad 80 proc. atvežtų priemonių Italijoje nėra pritaikomos.

Taip pat prokremliški veikėjai naudojasi proga apšmeižti NATO ar JAV. Kuomet Italijoje iš radikalių kairiųjų ir komunistų pasklido žinia, kad karinės pratybos „Defender20“ bus grėsmė visuomenės sveikatai, Rusija perkopijavo pažodžiui skleidžiamas žinutes ir paleido rusiškuose kanaluose kaip savo.

Kitur matome įvairesnių pavyzdžių. Venesuelos vadovas Nicolás Maduro pavadino virusą Amerikos ginklu prieš Kiniją, siekdamas politinių tikslų – mobilizuoti visuomenę prieš JAV. Pietų Afrikoje – „Facebook“ grupės, sukurtos „South African Marketing Company“, sėjo paniką dėl koronaviruso, siekiant, kad būtų perkama daugiau kaukių iš tam tikrų tiekėjų.

Dalis žinių dėl koronaviruso yra tiesiog bukos sąmokslo teorijos. Ukrainoje kažkas paleido „antį“, kad tarp rūkančiųjų – mažiau susirgimų, o Bulgarijoje, kad stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas galimai padeda pasveikti nuo viruso.

– Dėl tokių naujienų sklaidos dažniausia kaltinamos Rusija ir Kinija. Kaip tai galima atsekti, įrodyti?

– Taip, šiuo metu aktyviausia yra Rusija ir Kinija, tačiau ir nemažai vietinių, nišinių politinių partijų ar veikėjų. Aš asmeniškai Kinijos propaganda daug neužsiimu, daugiau koncentruojuosi į rusišką dezinformaciją.

Atsekti, kad štai šis straipsnis ar šis komentaras buvo parašytas Rusijos trolių fabrike nėra taip paprasta, o turbūt, ir nėra taip labai svarbu. Mes sekame naratyvus, kuriuos skleidžia su Rusijos ar Kinijos valdžia susijusi žiniasklaida, žiūrime, kaip jie sklinda socialiniuose tinkluose, kas juos platina, kokiais būdais ir kokius rezultatus tos žinutės sugeba pasiekti.

Daugiausia tam naudojame socialinių medijų stebėjimo įrankius, tokius kaip „CrowdTangle“, „Sysomos“, „Buzzsumo“, „Meltwater“, tačiau taip pat ir įvairius kitokius atvirų šaltinių analizės būdus.

– Kuo skiriasi ar yra panašios Kinijos ir Rusijos skleidžiamos melagingos naujienos?

– Kinijos melagingos naujienos yra kiek subtilesnės, mažiau agresyvios, tačiau tai kyla iš Kinijos siekiamų tikslų. Kinijai šiuo atveju yra svarbu pateikti save kaip gelbėtoją nuo viruso, o ne viruso priežastį. Tuo tarpu Rusija taip pat stengiasi parodyti save kaip gelbėtoją, bet, kaip ir paminėjau ankstesniuose pavyzdžiuose, naudojasi progomis įkąsti savo priešams: Europos Sąjungai, NATO, Amerikai, Baltijos šalims ir t.t.

– Ar skiriasi melagingos naujienos pagal regionus, t.y., ar Vakarų Europai skirtos žinutės skiriasi nuo skiriamų JAV ar Rytų Europai?

– Tikrai taip. Skiriasi net pagal konkrečias šalis ir tai visiškai logiška. Įtikinti italus, kad Rusija yra gelbėtoja, o Europos Sąjunga nesugeba suteikti pagalbos yra kur kas paprasčiau nei, tarkim, lietuvius ar lenkus. Rytų Europoje, turbūt, pagrindinis žinučių iš Rusijos tikslas – skaldyti pasitikėjimą ES, NATO ar kaimynais (kaip pvz., daug žinučių kritikavo Lenkijos sprendimą nepraleisti lietuvių pravažiuoti namo per Lenkijos teritoriją).

Tuo tarpu Vakarų Europoje yra nemažai žinučių apie Rusiją kaip gelbėtoją, apie Rusiją kaip partnerę, apie tai, kad Europos Sąjunga turėtų atsisakyti sankcijų prieš Rusiją ir t.t.

Bendrai, daugiau dėmesio yra skiriama Vakarų Europai negu Rytų Europai, kadangi ši Europos dalis yra paveikesnė tokio tipo melagingoms naujienoms, o ir Kremliaus tikslus pasiekti yra lengviau.

– Kaip efektyviai su tuo kovoja interneto milžinai („Facebook“, „Google“, „Twitter“ ir pan.)?

– Didelio pokyčio tarp jų kovos metodų ir efektyvumo nuo koronaviruso pradžios nepastebėjome. Kaip ir toliau bendradarbiaujame su visomis šiomis kompanijomis, jos stengiasi įsiklausyti į mūsų pastabas ir pasiūlymus, aktyviai kuria departamentus, skirtus kovoti su šia problema savo organizacijų viduje.

Manau, kad žinant COVID-19 dezinformacijos pavojingumą (ypač tai, kas susiję su konspiracijos teorijomis, pvz., kad cigaretės yra gera priemonė saugotis nuo viruso), šios kompanijos akyliau stebi situaciją ir griežčiau reaguoja, jei kas nors jiems praneša apie melagingas naujienas.

– Kaip jūs rekomenduotumėte kovoti su tuo, turint omeny, kad kova tapo visos ES dienotvarkės dalimi?

– Vien tai, kad melagingos naujienos tapo ES dienotvarkės dalimi yra didelis žingsnis. Man teko kurį laiką dirbti su šiomis temomis Vašingtone, tad palyginimui galiu pasakyti, kad Briuselis šiek tiek atsilieka nuo Vašingtono. Tiek suprasdamas problemą, tiek susitelkdamas kažką daryti.

Tuo tarpu Briuselyje neretai tenka kalbėti apie pačią problemą ir kodėl tai yra svarbu. Manau, kad svarbų vaidmenį kovoje su dezinformacija vaidina nevyriausybinės organizacijos ir žurnalistai, kurie aktyviai kovoja su šiomis problemomis.

Tačiau ilgalaikis sprendimas yra edukacija. Jei ES dienotvarkės dalis išvirs į konkrečius edukacinius planus, tiek jaunimui, tiek vyresniems žmonėms, šitos problemos mastai kur kas labiau sumenks.

Apie „DFRLab“ veiklą –  ČIA

Europos Komisijos svetainė, skirta kovai su dezinformacija apie koronavirusą – ČIA

Speciali ES kovos su dezinformacija grupė – ČIA