Mokslo ir technologijų pasaulis

Su vėžio diagnoze susiduria vis daugiau žmonių. Iš gydytojų išgirstame,kad mityba turi labai didelės įtakos sveikatai. Tad ką valgyti, kad nesusirgtume ir kaip maitintis, jei liga užklupo, atsako Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė. Gydytoja sako, kad vienas blogas įprotis – prastas maitinimasis – gali būti bent 13 vėžio rūšių priežastis.

1. Šiuolaikinė visuomenėje juntamas pamišimas, jog nesveika dieta gali sukelti vėžį. Kaip jūs galvojate, kodėl žmonės linkę tuo tikėti? – paklausė people.onliner.by.

Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, žinoma, kad sveikatai nepalanki ir nesubalansuota dieta bei gyvenimo būdas yra susiję su padidėjusia vėžio rizika. Nutukimas, kuris taip pat yra nesveikos ir nesubalansuotos mitybos bei gyvenimo būdo rezultatas, yra susijęs bent su 13 rūšių vėžio tipų. Ypač su krūties, gimdos, storosios žarnos, inkstų, tulžies pūslės, kasos, tiesiosios žarnos, stemplės, kiaušidžių.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 2018 m. pasaulyje buvo užregistruota 18,1 mln. naujų vėžio atvejų ir 9,6 mln. mirčių nuo šios ligos. O prognozuojamas vėžio atvejų skaičius 2040 m. yra 29,5 mln. Vienas iš 5 vyrų ir viena iš 6 moterų per savo gyvenimą suserga vėžiu, o vienas iš 8 vyrų ir viena iš 11 moterų miršta nuo šios ligos.

Įvertinus šiuos duomenis akivaizdu, kad problema yra opi ir visiškai suprantama, kad žmonės nerimauja dėl savo sveikatos ir ateities. Būtent šis nerimas ir rūpestis verčia ieškoti įvairių sprendimų ir būdų, kurie apsaugotų nuo ligos. Vienas iš būdų ir sprendimų, priklausančių nuo jų pačių, tai – sveikatai palanki ir subalansuota dieta bei gyvenimo būdas.

2. Išsiaiškinkime pagrindiniu mitus susijusius su vėžiu ir dieta. Ar badavimas gali padėti pasveikti nuo vėžio?

Remiantis moksliniais tyrimais atliktais su žmonėmis, nėra įrodymų patvirtinančių teigiamą badavimo poveikį bet kokiam vėžiui tipui. Gydytojų, besiremiančių šiuolaikinės mokslu pagrįstos medicinos duomenimis, nuomonė yra griežta – bet koks sąmoningas ar nesąmoningas su pačia liga ar jos gydymu susijęs badavimas salygoja mitybos nepakankamumą ar išsekimą. Mitybos neapakankamumas yra dažna vėžiu sergančių pacientų būklė ir diagnozuojama iki 70 proc. vėžiu sergančių pacientų.

Jam būdingas liesos kūno masės ir raumenų praradimas bei sutrikusi imuninė, fizinė ir psichinė funkcijos. Mitybos nepakankamumas yra susijęs su blogesniu atsaku į vėžio gydymą, padidėjusiu jautrumu gydymui, kas sąlygoja dažnesnius pašalinius reiškiniams. Taip pat susijęs su didesniu gydymo toksiškumu, padidėjusiu infekcijų dažniu, kitomis komplikacijomis bei didesniu mirties dažniu. Net 20 proc. sergančiųjų vėžiu miršta ne dėl pačios ligos, o dėl mitybos nepakankamumo. Svarbu žinoti, kad kiekvienas vėžiu sergantis asmuo turi mitybos nepakankamumo riziką.

3. Ar žaliavalgystė gali išgydyti vėžį?

Žaliavalgiškoje dietoje maistas yra nevisiškai termiškai neapdorotas – gamintas ne aukštesnėje nei 40-49°C temperatūroje. Teoriškai šios dietos racione gali būti ne tik augaliniai produktai, bet ir gyvūninės kilmės maistas. Bet kai kurie termiškai pakankamai neapdoroti gyvūninės kilmės produktai gali padidinti infekcijų riziką. Tai ypač svarbu sergantiems vėžiu, nes liga ir jo gydymas gali sutrikdyti imuninės sistemos veiklą ir jos atsaką į patogenus.

Visgi dažniausiai žaliavalgiška dieta yra veganiška dieta, kurią sudaro tik augalinis maistas. Jei augalai tinkamai nuplaunami, jie yra švieži ir nepažeisti puvinio ar pelėsio, juos sergantiems onkologinėmis ligomis valgyti saugu. Tačiau reikėtų paminėti, kad termiškai neapdorotas arba nepakankamai apdorotas augalinis maistas yra sunkiau virškinamas, todėl žmonės, ypač tie, kurie serga virškinamojo trakto vėžiu, gali jausti netikro sotumo, nevirškinimo jausmą, gali viduriuoti. Todėl toks racionas nebus lengvai toleruojamas.

Be to, kiekviena augalinė dieta sukelia baltymų, riebalų ir energijos (kalorijų) trūkumo riziką, kas ir vėl gali sąlygoti mitybos nepakankamumą. Nėra moksliniais įrodymais pagrįstų duomenų, kad žaliavalgystė gydo vėžį. Bet žinoma, kad tai gali sukelti mitybos nepakankamumą ir taip pabloginti ligos eigą ir jos gydymą.

4. Yra toks juodojo humoro pokštas: „Aš noriu tiek cukraus savo arbatos puodelyje, kad jis galėtų sukelti vėžį“. Ar čia yra kiek nors tiesos? Ar cukrus gali būti tikrai pavojingas?

Nėra tvirtų įrodymų, patvirtinančių teoriją, kad cukrus sukelia vėžį. Svarbiau akcentuoti pačią dietos kokybę. Pastebėta, kad žmonės, kurių dietoje gausu cukraus ir rafinuotų grūdų produktų, suvartoja nepakankamai aukštos maistinės vertės produktų: nerafinuotų viso grūdo produktų, daržovių, ankštinių daržovių, vaisių, uogų, riešutų, sėklų. O šie produktai pasižymi augalinėmis bioaktyviomis medžiagomis, kurios yra svarbios lėtinio uždegimo ir vėžio patogenezėje ir veikia kaip teigiami agentai stabdant patologinius procesus. Todėl svarbiau pabrėžti, ką žmonės turėtų valgyti, o ne tai, ko neturėtų.

5. O kaip veganiška dieta? Gal tai galėtų išgydyti vėžį, jei niekas kitas negalėtų?

Yra moksliniais įrodymais pagrįstų duomenų, kad vegetariška ir veganiška dieta galėtų sumažinti vėžio riziką, jei šios dietos yra tapę tiesiog įprastu gyvenimo būdu. Bet ne tada, kai liga jau manifestavusi. Nėra įrodymų, kad veganiška dieta galėtų išgydyti vėžį, tačiau yra tikimybė, kad tai galėtų užkirsti kelią vėžio ir kitoms lėtinių ligų vystymuisi. Vegetariška ir ypač veganiška dieta nėra rekomenduojama aktyvaus ligos periodo metu dėl mitybos nepakankamumo rizikos. Atsižvelgiant į individualias sąlgyas, vegetariška ar veganiška dieta galėtų būti pradedama kaip gyvenimo būdo dieta ne anksčiau nei po 6 mėnesių po vėžio remisijos patvirtinimo.

6. Ar yra kokių nors sąsajų tarp šių mitų ir populiariosios Davido Servano-Schreiberio knygos „Vėžys. Naujas gyvenimo būdas“? Davidas būdamas gydytoju 20 metų kovojo su smegenų vėžiu. Jis įtikino savo skaitytojus atsisakyti mėsos ir cukraus, kad pasveiktų. Galiausiai liga laimėjo ir jis mirė.

Šiuo metu stipriausi įrodymai apie maistą sukeliantį riziką sirgti vėžiu tenka raudonai mėsai ir ypač perdirbtai raudonai mėsai, kuri priklauso 1 grupės kancerogenams (1 grupė kancerogenų reiškia „sukelia vėžį“). Raudona mėsa priklauso 2a grupės kancerogenams (2a grupė kancerogenų reiškia „tikriausiai sukelia vėžį“). Gausus perdirbtos ir raudonos mėsos vartojimas, gali padidinti žarnyno vėžio riziką, taip pat yra įrodymų, kad ir skrandžio bei kasos vėžio riziką. Įrodymai, kad perdirbta mėsa yra vėžio priežastis, yra tokie pat įtikinami kaip ir įrodymai apie tabaką.

Perdirbtai mėsai priskiriama sūdyta, rūkyta, vytinta, brandinta, konservuota mėsa. Pavyzdžiui, rūkytas ar vytintas kumpis, rūkyta šoninė, sūdyti arba rūkyti lašiniai, rūkytos ar vytintos dešros ir dešrelės. Tuo tarpu raudonai mėsai priskiriama šviežia, smulkinta ir šaldyta jautiena, kiauliena, veršiena, ėriena ir ožkiena. Šviežia balta mėsa, tokia kaip vištiena ir žuvis, nėra susijusi su padidėjusia vėžio rizika.

Nėra draudžiama valgyti raudoną ar net perdirbtą mėsą, tačiau ją reikėtų apriboti valgant tik retkarčiais siekiant išvengti vėžio ir kitų lėtinių ligų rizikos. Vis dėlto onkologinis procesas yra labai sudėtingas ir sunku patikėti, kad jau manifestavusios ligos akivaizdoje eliminavus bet kurį iš šių produktų žmogus pasveiks nuo šios ligos.

7. Ar karti tiesa yra tokia, kad net 100 proc. sveikas gyvenimo būdas, kviečių daigų valgymas, rytinės meditacijos ar 10 km bėgimas negali pagydyti ir net apsaugoti nuo vėžio?

Vėžys yra daugiaveiksnė liga, kurią lemia gyvenimo būdas, genetiniai ir aplinkos veiksniai. Neįmanoma pakeisti genetinių ar aplinkos veiksnių. Mes iš esmės galime modifikuoti tik savo gyvenimo būdą. Paprastai dieta su ją sudarančiu maistu yra tas elementas, kurį savarankiškai ir sąmoningai kontroliuoti gali pats pacientas. Neretai ši kontrolė sukuria ir ligos kontrolės iliuziją.

Gerai, kai ši kontrolė žmogų mobilizuoja ir veikia pozityviai, nes pats pacientas yra itin svarbi ligos gydymo komandos dalis. Tačiau situacija gali tapti fiziškai ir psichologiškai pavojinga, kai ši kontrolė paremta kraštutinumais ir įvairiais ekstremaliais metodais. Svarbu suprasti, kad sveikatai nepalankūs dietos ir gyvenimo būdo elementai yra svarbiausi ne tuo metu, kai liga jau manifestavusi, bet kai ligos dar nėra arba žmogus jau pasveikę ir siekia sumažinti atkryčio ar kitų lėtinių ligų riziką ateityje. Kai liga jau diagnozuota, svarbiausia vadovautis subalansuotos sveikatai palankios dietos principais ir išvengti mitybos nepakankamumo.

8. Ar galėtumėte įvardyti kokių nors maisto produktų, kurie turi įrodytą priešvėžinį poveikį?

Grūdai, daržovės, vaisiai ir uogos. Įrodyta, kad dieta, kurioje gausu augalų, mažina vėžio riziką. Augalinės kilmės produktai tai ląstelienos, vitaminų, mineralinių medžiagų ir įvairių bioaktyvių antioksidantų šaltinis, kurie yra svarbūs apsaugos nuo vėžio elementai. Galima išskirti tokius augalus kaip kryžmažiedės daržovės: kopūstai, brokoliai; taip pat pomidorai, morkos, pupelės, česnakai, citrusiniai vaisiai, įvairios uogos, riešutai, linų sėmenys, cinamonas, ciberžolė.

Bet žinoma, kad visos daržovės, vaisiai, uogos, grūdai, riešutai, sėklos ir prieskoniai turi savitų mikroelementų, svarbių siekiant apsaugoti nuo lėtinio uždegimo ir onkologinių procesų. Todėl pagrindinė rekomendacija yra pasirinkti kuo įvairesnius vaivorykštės spalvų sezoninius augalinius maisto produktus. Taip pat akcentuojama, kad augalinis maistas turėtų sudarytų ne mažiau nei pusę dienos viso maisto raciono.

9. Kokios yra juokingiausios „priešvėžinės“ dietos, su kuriomis jūs kada nors susidūrėte? Žolelių arbatos? Degtinė ir sviestas? Daržovių sultys ir kavos klizmos?

Keista, bet savo praktikoje nesu sutikusi pacientų, kurie naudojo kokius nors ekstremalius ar juokingus priešvėžinius metodus. Esu turėjusi keletą pacientų, kurie nuolat vartoja actą ar kai kurių žolelių arbatas. Bet dažniau susitinku pacientų, kurie iš savo raciono dėl visuomenėje populiarių ir mūsų aptartų mitų eliminuoja kai kuriuos maisto produktus dėl vėžio baimės.

Paprastai tai pieno produktai, cukrus ir saldinti produktai, miltų ir mielių produktai, bulvės. Džiaugiuosi, kad po konsultacijos jie dažniausiai persigalvoja ir sugrąžina šiuos produktus į savo dietą. Vėl jaučiasi ramūs juos valgydami ir, svarbiausia, praranda kaltės jausmą valgydami mitais apipintą maistą.

10. Kokia jūsų nuomonė apie kancerofobiją? Ką ji gali sukelti? Manau, kad yra trys pasekmės, kurias gali sukelti vėžio baimė.

Pirma – kai žmonės nusprendžia neigti šios ligos riziką ir nekreipia dėmesio į jos ankstyvą prevenciją, tai yra sveikatai palankią ir subalansuotą dietą bei gyvenimo būdą. Kartais jie sako: geriau gyventi trumpesnį, bet skanų, malonų ir patogų gyvenimą, nei ilgesnį, tiksliai sudėliotą, teisingą ir sveiką gyvenimą.

Antra – visai priešinga, kai žmonės dėl paniškos baimės susirgti arba ir vėl susirgti vėžiu kardinaliai keičia savo gyvenimo būdą ir mitybą. Kartais jie ieško įvairių stebuklingų dietų, „Top 10“ produktų ar papildų, kurie galėtų padėti jiems išvengti vėžio. Yra toks terminas „ortoreksija“– tai valgymo sutrikimas, apipūdinamas kaip perdėtas ar net manijakiškas siekis pagal asmeninį supratimą sveikai maitintis ir gyventi. Ši būklė, pavojinga ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Kadangi žmogus vadovaujasi subjektyviomis žiniomis, tai gali sukelti mitybos nepakankamumą, pagrindinių maistinių medžiagų ir mikroelementų trūkumą, o tuo pačiu ir pavojų sveikatai bei gyvybei.

Ir trečia – priešingai nei dvi pirmosios nepasižymi kraštutinumais. Tai yra sveikatai palanki ir subalansuota dieta bei gyvenimo būdas paremtas moksliniais įrodymais pagrįstomis visame pasaulyje pripažintomis rekomendacijomis. Skatiname žmones rinktis šį paprastai ir mažiausią stresą sukeliantį kelią, kuris galėtų sumažinti ne tik vėžio, bet ir kitų lėtinių ligų riziką.

Be to, raginame žmones pasitikėti profesionalais ir nesivadovauti tariamų ekspertų pateikiama pseudomoksline informacija, taip pat vengti stebuklingų netikrų vėžio gydymo būdų: dietų, maisto papildų ar kitų produktų, kuriems neretai būdingas agresyvus ir socialiai neatsakingas marketingas.