Mokslo ir technologijų pasaulis

Lietuvos vyriausybė, COVID-19 epidemijos pradžioje teigusi, kad kaukės nuo viruso neapsaugo ir jų nešioti nereikia, po kelių savaičių kardinaliai pakeitė savo poziciją.

Ir ne tik paskelbė kaukių nešiojimą privalomu, bet už šio reikalavimo nevykdymą numatė baudą, prilygstančią grubiausiems karantino pažeidimams. Iki dabar socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi senų spaudos konferencijų vaizdo įrašais, kuriuose sveikatos apsaugos ministras ragina nepirkti kaukių, išlikę ir Užkrečiamų ligų ir AIDS centro plakatai, kuriuose sakoma nedėvėti kaukių, jei nejaučiate ligos simptomų. Natūraliai kyla klausimas - kas atsitiko, ar atsirado naujų medicininių duomenų, sąlygojančių tokį politikos pasikeitimą? O jei ne, kada vyriausybė sakė netiesą - anksčiau ar dabar? 

Dauguma Europos šalių vyriausybių iki šiol laikosi pozicijos, kad privalomas visuotinis kaukių dėvėjimas - nereikalingas. O sveikatos apsaugos institucijų rekomendacijos leidžia daryti išvadą, kad dabartinė Lietuvos vyriausybės pozicija - moksliškai nepagrįsta.

Kodėl visuotinis kaukių nešiojimas nerekomenduotinas? Nuo viruso patikimai apsaugo tik respiratoriai.  Kaukių veiksmingumas - labai mažas, Kauno technologijos universiteto bei Lietuvos energetikos instituto atliktų tyrimų duomenimis medicininė kaukė sulaiko tik 14-19% smulkių viruso dalelių, savadarbių kaukių efektyvumas nesiekia nė 10%. Daugelis kaukių nešiojimo šalininkų atšauna - nors ir labai menkai, bet kaukės vis tiek padeda, o kovoje su virusu būtina griebtis net šiaudo. Deja, šią menką apsaugą kaukės suteikia tik su sąlyga, kad jos bus nešiojamos teisingai. O neteisingai nešiojamos  kaukės gali net pakenkti.

Taip, jūs perskaitėte teisingai, ir tai ne konspiracijos teorijų skleidėjų pramanas, o Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) perspėjimas: medžiaginės kaukės gali padidinti infekcijos tikimybę dėl jose besikaupiančios drėgmės ir užsilaikančio viruso. Neigiamų kaukių nešiojimo padarinių ECDC nurodo ir daugiau: neteisingas kaukės nusiėmimas ir utilizavimas gali padidinti užsikrėtimo tikimybę. Nešiojant kaukę, žmonės ima dažniau liesti veidą ir ją taisytis, taip vėlgi perduodami užkratą. Be to, kaukių nešiojimas sukelia apgaulingą saugumo jausmą ir žmonės nevalingai ima nebesilaikyti saugios distancijos.

ECDC įvardina ir galimus kaukių nešiojimo pliusus - jos gali sumažinti viruso sklaidą tarp asimptomatinių nešiotojų, tikslinga svarstyti tokios priemonės taikymą uždarose erdvėse, kuriose būna didelė žmonių koncentracija - parduotuvėse, viešajame transporte. Tačiau pažymi, kad įrodymai apie kaukių nešiojimo duodamą naudą yra labai riboti ir netiesioginiai. Todėl ragina Europos Sąjungos valstybes įvertinti ne tik teigiamas, bet ir neigiamas kaukių nešiojimo pasekmes.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) duoda konkretesnes rekomendacijas, tiesiogiai pasakydama, kad sveikiems žmonėms kaukių dėvėti - nereikia. Ir rekomenduoja jas dėvėti tik tiems, kurie jaučia kvėpavimo takų infekcijos simptomus. Taip pat žmonėms, prižiūrintiems ar betarpiškai kontaktuojantiems su asmenimis, kuriems diagnozuota COVID-19 infekcija. Dažnai tenka išgirsti sakant, kad PSO pateikė tokias rekomendacijas tik dėl to, kad kaukių nepritrūktų medicinos įstaigoms. Netiesa - tiek PSO, tiek ECDC yra įvardinę kaukių trūkumą, kaip argumentą, bet jis yra ne vienintelis ir ne pagrindinis, o tik vienas iš daugelio.

Didžioji dalis Europos valstybių vadovaujasi šiomis rekomendacijomis ir privalomo visuotinio kaukių dėvėjimo nėra įvedusios. Kai kurios netgi pateikia imperatyvią rekomendaciją, kad asmenims, kurie nejaučia simptomų, kaukių nešioti - nereikia. Tai - Norvegija, Danija, Švedija, Olandija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, Serbija, Bulgarija, Latvija, Estija. Dar kelios valstybės yra paskelbusios, kad kaukių dėvėjimas jų piliečiams yra rekomenduojamas, bet neprivalomas. Tai - Prancūzija, Airija, Kroatija. Eilė valstybių reikalauja dėvėti kaukes, bet tik tam tikrose konkrečiai įvardintose vietose. Tai vietos, kuriose būna didžiausia žmonių koncentracija ir fiziškai neįmanoma laikytis saugaus atstumo - viešajame transporte, parduotuvėse, uždarose įstaigų patalpose. Tokią politiką yra pasirinkusios Italija, Ispanija, Belgija, Vokietija, Austrija, Portugalija, Graikija, Vengrija, Rumunija. Ir tik keturios valstybės Europoje yra įvedusios privalomą kaukių dėvėjimą visur - Čekija, Slovakija, Lenkija ir Lietuva.

Dauguma valstybių kaukių dėvėjimo reikalavimus įvedė gana neseniai, tačiau tai nebuvo karantino režimo griežtinimas. Priešingai, jose anksčiau galiojo dar griežtesnės priemonės - visiškas draudimas išeiti iš namų ir lankytis viešose vietose. Šiuo metu visos valstybės karantino apribojimus švelnina, o kai kurios, pavyzdžiui Bulgarija, anksčiau galiojusį kaukių dėvėjimo reikalavimą visai panaikino. Turint omenyje, kad net labiausiai nuo viruso nukentėjusios valstybės - Italija, Ispanija - kaukes dėvėti reikalauja tik viešajame transporte ir viešo naudojimo uždarose patalpose, Lietuvos vyriausybės atkaklus kartojimas, kad kaukės būtinos visur - darosi vis labiau neadekvatus esamoje epidemiologinėje situacijoje.

Valstybių, kurios dėvėti kaukių nerekomenduoja, oficialios svetainės, kaip taisyklė, yra labai išsamios, detaliai paaiškinančios tokių sprendimų motyvus ir atsakančios į dažnai kylančius klausimus. Štai Jungtinės Karalystės parlamento svetainėje yra pateikiama visų klinikinių tyrimų, skirtų įvertinti kaukių dėvėjimo efektyvumą, apžvalga ir padaroma išvada, kad įrodymų, patvirtinančių kaukių dėvėjimo naudą - nėra. Danijos vyriausybė šiuo metu pati finansuoja klinikinį tyrimą, skirtą patikrinti ar kaukės padeda sulėtinti COVID-19 viruso plitimą. O privalomo kaukių dėvėjimo šalininkai savo sprendimus dažniausiai grindžia tik emocingais pareiškimais ar nekorektiškais palyginimais.

Visi šaltiniai pabrėžia, kad kaukes būtina teisingai dėvėti, norint kad jos duotų teigiamą efektą. Būtina kaukę tiek teisingai užsidėti, tiek keisti kas dvi valandas, tinkamai nusiimti ir utilizuoti, dezinfekuoti rankas, po to, kai lietėte kaukę. Reikalavimai - pakankamai griežti ir plačiajai visuomenei sunkiai įgyvendinami. Būtent šią aplinkybę mini kai kurios sveikatos apsaugos institucijos, kaip argumentą prieš visuotinį kaukių dėvėjimą.

Iš tiesų, taisyklingas kaukių dėvėjimas reikalauja disciplinos ir įgūdžių, kurių didžioji visuomenės dalis - neturi. Todėl privalomas kaukių dėvėjimas dažnai pavirsta į farsą, nepagerinantį epidemiologinės situacijos, nes dauguma žmonių jas dėvi neteisingai. Tą akivaizdžiai matome ir Lietuvoje - daugelio praeivių kaukės nedengia nosies, ar visai nusmukusios ant smakro. Ir tokį vaizdą galime stebėti ne tik išėję į gatvę, o netgi Seime. Tai reiškia, kad problema ne  piktybiniame karantino režimo nesilaikyme, kaukių teisingai nesugeba dėvėti netgi žmonės, kurie nori būti pavyzdžiu.

Konkretus kaukių dėvėjimo įgyvendinimo mechanizmas irgi parodo valstybės požiūrį į savo piliečius. Štai pavyzdžiui, Belgija visiems gyventojams nemokamai išsiuntinėjo kaukes. Ispanija, įvedusi privalomą kaukių dėvėjimą viešajame transporte, pradėjo nemokamai dalinti kaukes keleiviams. O Lietuvos vyriausybė - grasina baudomis ir užsiima kaukių dėvėjimo reguliavimu paplūdimiuose.

Daugelis Lietuvos vyriausybės sprendimų epidemijos kontekste nusipelno kritikos, kai kurie - daug svarbesniais klausimais, nei kaukių dėvėjimas, galbūt dėl to šis klausimas dažnai lieka nuošalyje. Tačiau jis yra gera indikacija, parodanti, kad Vyriausybė neturi nuoseklios epidemijos valdymo strategijos, ignoruoja kompetentingų institucijų rekomendacijas ir taiko neadekvačius apribojimus, labiau primenančius veiklos imitaciją, nei realią pagalbą savo piliečiams.

Aivaras Kriščiūnas, teisininkas, duomenų analitikas

Duomenų šaltiniai:

• Pasaulinė sveikatos organizacija
• Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras
• KTU, LEI efektyvumo tyrimai

Kaukių dėvėjimo reglamentavimas Europos šalyse:

Latvija, Estija, Serbija, Bulgarija, Norvegija, Danija, Švedija, Olandija, Šveicarija, UK, Prancūzija, Airija, Kroatija, Italija, Ispanija, Vokietija, Austrija, Vengrija, Rumunija, Portugalija, Belgija, Graikija, Čekija, Lenkija.