Mokslo ir technologijų pasaulis

Mongolų autonominio regiono – vadinamosios Vidinės Mongolijos – valdžia praneša, kad regione patvirtintas maro atvejis.

Liepos 5 d., sekmadienį, Bayannuro mieste piemeniui buvo diagnozuotas buboninis maras, rašo „The New York Times“. Sveikatos priežiūros institucijos pareiškime teigia, kad pacientas yra izoliuotas vietinėje ligoninėje – ir kad yra stabilios būklės.

Portalas „Live Science“ rašo, kad atvejis nėra toks jau neįprastas – pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, maro atvejų karts nuo karto pasitaiko beveik kiekviename pasaulio žemyne – įskaitant ir keletą atvejų, kurie kiekvienais metais užfiksuojami JAV. Čia vyrui buvo diagnozuota maro štamas, neplintantis tarp žmonių.

Vis dėlto Bayannuro pareigūnai paskelbė „trečiojo lygio aliarmą“ (antrą pagal svarbumą iš keturių lygių sistemos), kad užkirstų kelią marui, praneša „The Times“. Gyventojai įspėjami nemedžioti, nevalgyti ir netransportuoti galimai užkrėstų gyvūnų – ypač švilpikų, kurie, kaip žinia, šiame regione perneša marą.

Taip pat prašoma, kad jei žmonės rastų negyvų ar akivaizdžiai sergančių graužikų, apie tai būtų pranešta valdžios institucijoms. Be to, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui tarp žmonių, žmonės turėtų vengti eiti į perpildytas vietas. Pranešime sakoma, kad visuomenė turėtų pranešti apie bet kokius įtariamus žmonių maro atvejus.

Ko gero, maras geriausiai žinomas dėl to, kad per XIV a. Juodosios mirties pandemiją Europoije žuvo milijonai žmonių. Infekcija, kurią sukelia bakterija Yersinia pestis, vis dar pasitaiko ir šiandien – nors ji yra gana reta ir nesunkiai išgydoma naudojant įprastus antibiotikus. Prieš atrandant antibiotikus, mirštamumas nuo maro JAV buvo apie 66 proc. – tačiau šiandien, pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC), šis rodiklis yra apie 11 proc.

Remiantis CDC, žmonės gali užkrėsti maru per blusų įkandimus – arba per kontaktą su užkrėsto gyvūno audiniais ar kūno skysčiais. 2019 m. gegužę Mongolijoje pora mirė nuo buboninio maro dėl to, kad vartojo žalią švilpikų mėsą kaip liaudišką gydymo priemonę.

Kaip teigia CDC, buboninis maras gali sukelti karščiavimą, galvos skausmą, šaltkrėtį ir patinusius bei skausmingus limfmazgius – vadinamuosius bubonus. Ši maro forma negali būti perduota iš žmogaus žmogui, bet negydoma liga gali plisti į plaučius ir sukelti pneumoninį marą – vienintelę maro formą, kuri gali plisti tarp žmonių, skelbia CDC.

2019 m. lapkričio mėn. dviems žmonėms iš Vidinės Mongolijos buvo diagnozuotas pneumoninis maras – ir jie buvo gydyti Pekino ligoninėje, rašo „The Times“.

CDC duomenimis, visame pasaulyje kasmet pranešama apie 1000-2000 maro atvejų. JAV kasmet vidutiniškai pasitaiko apie septynis maro atvejus.