Mokslo ir technologijų pasaulis

Jei šiandien Maskvoje būtų išjungtas jungiklis, Lietuvos Energetikos ministro Vaičiūno nuomone, Lietuva tinklo veikimą galėtų atstatyti per keturias dienas arba greičiau. Tai vis viena būtų gan nemalonus epizodas.

Tai neskamba dramatiškai. Estijos, Latvijos ir Lietuvos technikai rengiasi pakeisti savo šalių tinklų dažnį. Tam teks desinchronizuotis su regionine IPS/UPS elektros sistema ir sinchronizuotis su kita, Žemynine sinchronine sritimi (Continental Synchronous Area – CSA). Bet pažvelgus atidžiau , šis persijungimas yra viena iš priežasčių, supriešinančių demokratinę Europą prieš autokratinę Rusiją ir jos sąjungininkę Baltarusią.

Kaip vienas iš Baltijos šalių prievartinės narystės SSRS reliktų, jų IPS/UPS elektros tinklų sistemos dažnį kontroliuoja Maskva. Tai reiškia, kad Rusijos režimas gali pusei savaitės, o gal ir ilgiau, kol Baltijos šalių operatoriai atkurtų tinklus savo priemonėmis, palikti valstybes be šviesos ir gal šilumos. Vien pirmos trys tokio išjungimo dienos Baltijos šalių biudžetams atsieitų 2,3 milijardus eurų, sako pagrindinio Estijos elektros tinklų operatoriaus Elering vadovas Taavi Veskimagi. Dar pamiršti mirčių ir nestabilumo, ypač, jei tai nutiktų pandemijos metu.

Rusija tokiu atjungimu Baltijos šalims tiesiogiai negrasino. Tačiau retkarčiais Kremlius nutraukia angliavandenilių eksportą, taip primindama Rytų europiečiams, kas yra kas. Rusija gali tinklų galią pridėti į savo „strateginio manipuliavimo“ repertuarą, ypač, jei politiniai neramumai jų lyderius paskatintų ieškoti paramos, kuriant krizes užsienyje, sako Tomas Jermalavičius, buvęs Lietuvos Gynybos ministerijos planuotojas.

Latvijoje birželio 9 dieną įvykęs stambus išsijungimas privertė susikaupti. Niekas nerodo, kad prie to kaip nors galėtų būti prisidėjęs centrinis valdymo biuras Maskvoje. Tačiau valdžia tenai „tiesiog sėdėjo sudėjusi rankas ir žiūrėjo“ užuot įsikišusi ir užkirtusi kelią išsijungimų kaskadai, sako, p. Jermalavičius. (Padėtį tada išgelbėjo skubus įsijungimas iš Lenkijos.) Bent jau tada Rusija, panašu, neparodė jokio noro padėti. Todėl Baltijos šalys privalo kuo skubiau sinchronizuotis su Europa, „patikima aukštų standartų ir teisinių normų sritimi”, pažymi p. Jermalavičius, dabar dirbantis tyrimų vadovu Tarptautiniame gynybos ir saugumo centre (International Centre for Defence and Security), idėjų kalvėje Taline, Estijos sostinėje.

Siekdama sumažinti grėsmes savo šiaurės rytų flangui, ES apsiims padengti du trečdalius iš €1,77 mlrd. projekto kaštų. Prie projekto prisideda ir Amerika. Jos energijos, valstybės ir gynybos departamentai, o taip pat CIA, pateikia pinigus, įrangą ir patirtį. Prokremliška propaganda, raginanti trijų valstybių piliečius priešintis tinklų rekonfigūravimui, nebuvo populiari. Tačiau projektas nebus baigtas iki 2025 metų.

Baltijos šalių strategai ilgai jautėsi saugūs dėl regioninių tinklų dizaino ypatumų. Jei Kremlius sukeltų energijos tiekimo sutrikimus Baltijos šalyse, elektros neliktų ir dalyje Baltarusios bei vakarų Rusijos, nes sinchronizuotos yra tarpvalstybinės jungtys. Bet šis Kremliaus galimybių apribojimas silpsta. Rusija skubiai rekonfigūruoja ir atnaujina savo tinklus taip, kad izoliuotų save ir Baltarusią, jei energija dingtų Baltijos šalyse.

Sparti raida kelia nerimą Kaliningradui, smarkiai militarizuotam, nuo pagrindinės Rusijos dalies atskirtam ir įsiterpusiam tarp Lietuvos ir Lenkijos eksklavui. Buvęs Gynybos viceministras Edvinas Kerza sako, kad Lietuvos žvalgyba nustatė, kad nuo praėjusio rudens Kaliningrado tinklai gali veikti netgi dingus elektrai Baltijos šalyse. Likusi Rusijos dalis nuo bet kokių energijos tiekimo sutrikimų bus izoliuota kitais metais. Tai yra, gerokai anksčiau, nei regionas bus pasirengęs susijungti su Žemynine sinchronine sritimi.

Lig tol vyksta tylios, bet su aukštais statymais lenktynės, Baltijos šalys atnaujina savo infrastruktūrą, kad lokaliai valdomo tinklo įkėlimas būtų kuo spartesnis, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Iš dalies dėl jau pervestų EU pinigų, Lietuvoje pažanga šioje srityje jau užtikrino, kad bet koks atjungimas netaptų nacionaline nelaime, pažymi jis. Jei šiandien Maskvoje būtų išjungtas jungiklis, p. Vaičiūno nuomone, Lietuva tinklo veikimą galėtų atstatyti per keturias dienas arba greičiau. Tai vis viena būtų gan nemalonus epizodas.

www.economist.com