Mokslo ir technologijų pasaulis

Šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) pasaulyje, palyginti su 2019 m., smuks ne 13 proc., kaip buvo prognozuota pandemijos pradžioje, o 4,8 proc., kitais metais paaugs 4,4 proc., prognozuoja rizikų valdymo bendrovė „Coface“. 2021 m. euro zonos ir JAV ekonomikos išliks atitinkamai 3,5 ir 2 proc. mažesnės nei prieškriziniais 2019 m., o visiškai atsigauti prireiks mažiausiai 3 metų. „Coface“ parengtoje prognozėje nurodoma, kad Europoje lėčiausio atsigavimo tikimasi Ispanijoje ir Italijoje – šiose šalyse kitais metais sukurtas BVP vis dar išliks atitinkamai 7 ir 5,5 proc. mažesnis nei 2019 metais. Kovodamos su Covid-19 skirtingų šalių vyriausybės ėmėsi nevienodų priemonių, dažnu atveju sulaukdamos gyventojų masinių protestų. Tai artimiausiais metais didins politinių ir socialinių rizikų įtaką ekonominei situacijai.

Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ generalinis direktorius, pabrėžia, kad tradicinės kasketvirtinės makroekonominės prognozės jau antrą ketvirtį rengiamos aukšto neapibrėžtumo sąlygomis, nulemto pandemijos iššūkių ir laukiant vakcinos sukūrimo. Tokioje situacijoje savo investicijas sustabdė tiek įmonės, tiek gyventojai.

„Šiuo metu Lietuvos gyventojus gali kiek paguosti tik tai, kad mūsų šalies ekonomika smuko bene mažiausiai iš visų ES šalių – mažiau nei 1 proc., tuo tarpu didžiosios valstybės, tokios kaip Ispanija, Italija ir Prancūzija, krito daugiau kaip 11 proc., –  pastebi M. Štareika. – Tikimės, kad ir atsigavimo laikotarpis Lietuvai užtruks trumpiau, nei vidutiniškai prognozuojama kitoms ES valstybėms.“

Tačiau atsigavimas skirtingose pasaulio šalyse, prognozuoja „Coface“, vyks labai nevienodai – iš 20-ties greičiausiai atsigausiančių šalių bent pusę sudarys Azijos valstybės, tarp jų bus Kinija ir Vietnamas. O iš 15-os lėčiausiai atsigausiančių šalių, kurių BVP 2021 m. išliks bent 7 proc. mažesnis nei 2019 m., bent 7 šalys yra Lotinų Amerikoje. Prie lėčiausiai augsiančių ekonomikų taip pat priskiriamos Pietų Afrikos Respublika ir Nigerija.

Rengdama politinių rizikų indeksą, „Coface“ išskiria dvejopas tendencijas: nors artimiausiu metu prognozuojama mažiau globalaus pobūdžio konfliktų, dalyje šalių, pvz. Irane ir Turkijoje, augs socialinė įtampa, galinti paskatinti gyventojus sukilti prieš dabartines vyriausybes. Brazilija, Meksika, Peru, Kolumbija ir Pietų Afrikos Respublika priskiriamos šalims, kuriose politinė ir socialinė rizika gali pasiekti piką.

14 proc. darbo valandų sumažėjimas pasaulyje prilygsta 400 mln. darbo vietų praradimui

Vertindama pandemijos metu sustabdytų verslų patirtus padarinius,  „Coface“ skaičiuoja, kad darbo valandų skaičius pasaulyje smuko 14 proc. – tai yra 400 mln. darbo vietų ekvivalentas. Dar labiau – net 18 proc. – darbo valandų skaičius mažėjo Šiaurės ir Lotynų Amerikoje. Kai dalis gyventojų tęsė darbą iš namų, didžiausių sunkumų patyrė žemiausios kvalifikacijos darbuotojai, kurių veiklos pobūdis neleidžia dirbti nuotoliniu būdu. Daugeliu atvejų būtent jie neteko darbo ir pagrindinio pragyvenimo šaltinio.

Verslo įmonių darbuotojų padėtį papildomai apsunkino smarkiai išaugęs vartotojų atsargumas. Dauguma gyventojų, baimindamiesi prarasti darbą, taupydami ir nenorėdami rizikuoti lankydamiesi viešose vietose, smarkiai apribojo savo įprastas išlaidas. Pavyzdžiui, net atšaukus karantiną euro zonos šalyse lankymasis restoranuose išliko 30 proc. mažesnis nei iki pandemijos, o kelionių tarp didmiesčių buvo 20 proc. mažiau nei šių metų pradžioje.

Prognozė: sustabdyta bankrotų banga grįš kitais metais, pasaulyje jų daugės trečdaliu

Nors šalių vyriausybės dėjo daug pastangų, stengdamosi sustabdyti bankrotų bangą pandemijos metu, vis dėlto „Coface“ prognozuoja, kad nemokumo atvejų šiemet ir kitais metais, palyginti su 2019 m., Europoje daugės 22 proc., Azijos Ramiojo vandenyno regione – 29 proc., o Šiaurės Amerikoje – 41 proc. Mažiau nei vidutiniškai pasaulyje (32 proc.) bankrotų prognozuojama Taivane (1 proc.), Pietų Afrikoje (2 proc.), Kanadoje (5 proc.), Pietų Korėjoje (9 proc.), Danijoje ir Vokietijoje (11 proc.), Ispanijoje, Prancūzijoje ir  Singapūre (po 16 proc.), Suomijoje, Švedijoje, Belgijoje (18-20 proc.), Islandijoje (21 proc.), Norvegijoje (23 proc.), Naujojoje Zelandijoje (28 proc.), Nyderlanduose ir  Japonijoje (po 30 proc.). Daugiau nemokumo atvejų augimo laukiama Jungtinėje Karalystėje (33 proc.), Brazilijoje (35 proc.), Portugalijoje (39 proc.), JAV ir Lenkijoje (po 44 proc.), Turkijoje (48 proc.), Australijoje (50 proc.) ir Honkonge (net 78 proc.).  

Ekonominių praradimų sukeltus sunkumus stiprina gyventojų nepasitenkinimas pandemijos valdymu ir iš to kylančios politinės socialinės rizikos. Tik nedidelėje grupėje šalių – Suomijoje,  Danijoje, Australijoje, Norvegijoje, Kanadoje ir Vokietijoje –  pritarimą vyriausybių  veiksmams išreiškė daugiau kaip 70 proc. gyventojų. Jų fone itin kontrastingai atrodo Jungtinės Karalystės, Ispanijos, JAV, Prancūzijos ir Švedijos gyventojų nuomonės: šiose šalyse mažiau nei pusė gyventojų mano, kad jų šalių vyriausybės elgėsi tinkamai. Iš išvardintų šalių mažiausiai savo šalies vyriausybės veiksmais patenkinti Jungtinės Karalystės gyventojai – tik 30 proc.

Aukščiausias rizikingumo laipsnis Vidurio ir Rytų Europoje – automobilių gamybai ir transportui

„Coface“ prognozėmis, vertinant dabartinę ekonominę situaciją, dar neįveiktą pandemiją ir kylančias politines socialines grėsmes, Vidurio ir Rytų Europoje (VRE) vienintelei pramonės šakai – farmacijai – šiais metais suteiktas žemas rizikingumo indeksas A2. Nė viena iš industrijų pasaulyje nebuvo įvertinta palankiausiu –  labai žemu –  rizikos įverčiu A1. Nuosaikus rizikos laipsnis А4 skirtas žemės ūkio, energetikos, IRT, prekybos, chemijos gaminių ir popieriaus pramonėms, o aukščiausiu rizikingumo laipsniu E (angl., Extreme) įvertintos dvi šakos – automobilių gamybos bei transporto. 

Signalas iš Vokietijos – reikalauja trumpesnių apmokėjimo terminų

M. Štareikos pastebėjimu, Lietuvos eksportuotojams teks prisiderinti prie griežtėjančių atsiskaitymo sąlygų su viena iš pagrindinių prekybos partnerių – Vokietija.

„Naujausias Vokietijos bendrovių tyrimas parodė, kad mokėjimų atidėjimą dabar taiko tik 62 proc. bendrovių, palyginti su 81 proc. 2019 metais. Net pusė tyrime dalyvavusių bendrovių pažymėjo, kad šiuo metu reikalauja atlikti mokėjimus per laikotarpį nuo 0 iki 30 dienų. Mokėjimo sąlygos pasikeitė nevienodai – farmacijos sektoriuje sutrumpėjo beveik savaite ir pasiekė vidutiniškai 27 dienų laikotarpį, o automobilių pramonėje, atvirkščiai – pailgėjo 20 dienų“,  – sako „Coface Baltics“ vadovas.

Jis taip pat pastebi, kad net IRT sektorius, kuris akivaizdžiai išgyveno pakilimą karantino metu, pailgino mokėjimų atidėjimą 2 savaitėmis.