Mokslo ir technologijų pasaulis

Mokslininkai rado įrodymų, kad užšalusios metano sankaupos Arkties vandenyne, vadinamos „miegančiais anglies ciklo milžinais“, pradėjo veržtis didelėje žemyninio šlaito dalyje Rytų Sibiro pakrantėje, rašo „The Guardian“.

Didelis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų aptiktas 350 metrų gylyje Laptevų jūroje netoli Rusijos.

Mokslininkai susirūpino, kad tai gali pagreitinti visuotinį atšilimą.

Arkties šlaitų nuosėdose yra didžiulis kiekis užšalusio metano ir kitų dujų, vadinamų hidratais.

Kaip rašo „The Guardian“, pastaruosius 20 metų metano sukeliamas atšilimo efektas yra 80 kartų stipresnis nei sukeliamas anglies dioksido.

Jungtinių Amerikos Valstijų Geologijos tarnyba Arkties hidratų destabilizaciją anksčiau įvardijo kaip vieną iš keturių rimčiausių galimų staigių klimato kaitos scenarijų.

Rusijos tyrimų laive „Akademikas Keldyšas“ dirbančios tarptautinės grupės atstovai sako, kad dauguma dujų burbulų šiuo metu ištirpsta vandenyje. Tačiau metano lygis paviršiuje yra nuo keturių iki aštuonių kartų didesnis nei įprastai, tai veržiasi į atmosferą.

„Šiuo metu didelis poveikis globaliam atšilimui mažai tikėtinas. Tačiau esmė ta, kad šis procesas buvo suaktyvintas. Ši Rytų Sibiro šlaito metano hidrato sistema buvo sutrikdyta ir šis procesas tęsis“, – „The Guardian“ straipsnyje cituojamas laive „Akademikas Keldyšas“ dirbantis Švedijos mokslininkas iš Stokholmo universiteto Orjanas Gustafssonas.

Temperatūrai Arktyje kylant daugiau nei dvigubai greičiau nei vidutiniškai pasaulyje, klausimas kada – arba net ar – metano dujos išsiverš į atmosferą tapo nemažo neapibrėžtumo klausimu.

60 asmenų laivo „Akademikas Keldyšas“ įgula tiki, kad jie yra pirmieji stebėjimo būdu galintys patvirtinti, jog metano išsiskyrimas jau vyksta dideliame plote.

Šešiuose stebėjimo taškuose 150 km ilgio ir 10 km pločio srityje mokslininkai pamatė burbulų, išsiskyrusių iš nuosėdų, debesis.

Pasak „The Guardian“, mokslininkai nustatė, kad vienoje Laptevo jūros vietoje, maždaug 300 metrų gylyje, metano koncentracija siekia iki 1 600 nanomolių litre.

Tai – 400 kartų didesnė koncentracija, nei būtų galima tikėtis, jei tarp metano kiekio jūroje ir atmosferoje būtų pusiausvyra.

Vyriausiasis tyrimų laivo „Akademikas Keldyšas“ mokslininkas, Rusijos Mokslų akademijos atstovas Igoris Semiletovas sakė, kad metano dujų išmetimas buvo gerokai didesnis nei kada anksčiau.

„Aktyviai išleidžiamų hidratų atradimas yra labai svarbus ir iki šiol buvo nežinomas. Tai – naujas puslapis. Galbūt tai gali turėti rimtų pasekmių klimatui. Tačiau reikia daugiau tyrimų, kad galėtume tai patvirtinti“, – nurodė jis.

Labiausiai tikėtina, kad šio proceso priežastis – šiltų Atlanto srovių įsiveržimas į Rytų Arktį.

Šį „atlantifikavimą“ lemia žmogaus sukeltas klimato sutrikdymas, teigiama „The Guardian“ straipsnyje.