Mokslo ir technologijų pasaulis

Nežinome, ar tai buvo berniukas, ar mergaitė. Žinoma tik tai, kad šis senų laikų vaikas, priklausęs neandertaliečių rūšiai, mirė sulaukęs vos maždaug dvejų metų.

Vaiko, gyvenusio prieš maždaug 41 000 metų, palaikai buvo atrasti garsioje pietvakarių Prancūzijos archeologinėje radimvietėje La Ferrassie. Ten buvo rasti kelių neandertaliečių palaikai, įskaitant naujausią atradimą – vaiką, žinomą kaip „La Ferrassie 8“.

Kai senoviniai palaikai buvo atrandami ten pirmuosius kartus – dažniausiai įvairiais XX a. pradžios dešimtmečiais – archeologai darė prielaidą, kad griaučiai buvo laidojami tyčia, t.y. neandertaliečiai savo mirusius giminaičius amžinajam poilsiui paguldė specialiai po žeme.

Tačiau šiuolaikinėje archeologijoje vėl keliami klausimai, ar neandertaliečiai iš tikrųjų specialiai laidodavo savo mirusiuosius tokiu būdu – ar šios konkrečios laidotuvių apeigos yra unikalios Homo sapiens paprotys.

Iš dalies šie klausimai susiję su praeityje naudotais archeologiniais metodais ir dokumentų tvarkymu – nes senesni metodai, kuriuos archeologai ir antropologai naudojo nuo XX a. pradžios (ir dar anksčiau) reiškia, kad ne visada galima būti visiškai įsitikinus tokiomis išvadomis.

Turėdami omenyje šią neatskleistą paslaptį, komanda, kuriai vadovavo mokslininkai ir Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro ir Prancūzijos Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus, dabar atliko išsamų „La Ferrassie 8“ palaikų vertinimą: palaikų, kurie muziejuje buvo saugomi 50 metų – nuo tada, kai buvo atrasti 1970-1973 m.

Naujame darbe mokslininkai apžvelgė užrašus ir kasinėjimų dienoraščius, kuriuos naudojo pirmoji tyrėjų komanda, o taip pat išanalizavo „La Ferrassie 8“ kaulus. Jie taip pat atliko naujus kasinėjimus ir analizę toje La Ferrassie urvo vietoje, kur buvo rasti vaiko palaikai.

Ir jų daugiadisciplininio tyrimo rezultatai rodo, kad pirminės išvados buvo teisingos: vaikas buvo palaidotas specialiai.

„Buvo analizuojami bendri antropologiniai, erdviniai, geochronologiniai, tafonominiai ir biomolekuliniai duomenys – ir jie leidžia manyti, kad specialus palaidojimas LF8 atveju yra labiausiai tikėtinas paaiškinimas“, – teigia autoriai.

„Mūsų rezultatai rodo, kad LF8 buvo paguldytas senesniame (ir archeologiškai steriliame) nuosėdų sluoksnyje. Mes siūlome versiją, kad neandertaliečiai sąmoningai iškasė duobę steriliose nuosėdose, kuriose ir buvo paguldytas LF8 vaikas“, – rašo tyrimo autoriai.

Pateikdama tokią išvadą, komanda patvirtino, kad gerai išsilaikę kaulai buvo neišsibarstę, likę anatominėje padėtyje, galvai esant pakeltai aukščiau už likusį kūną, nors žemės pagrindo pasvirimo kampas buvo priešingas (tai rodo, kad neandertaliečių rankomis formavo reikiamą aukštį).

Be to, ant kaulų nebuvo gyvūnų paliktų žymių, ką komanda laiko dar vienu tikėtinu suplanuoto laidojimo ženklu. Skirtumas ypač matyti palyginus vaiko kaulus su įvairių gyvūnų liekanų, aptiktų šalia, būsena.

„Negalime rasti jokio natūralaus (t.y. ne antropologinio) proceso, kuris galėtų paaiškinti vaiko ir susijusių elementų buvimą steriliame sluoksnyje su nuolydžiu, ir kuris nepasiduoda geologinio sluoksnio polinkiui. Šiuo atveju mes siūlome versiją, kad LF8 kūnas buvo paguldytas į duobę, iškastą steriliose nuosėdose“, – sako mokslininkai.

Tai ne pirmas pastaruoju metu atliktas tyrimas, kuriame pateikti nauji įrodymai, jog neandertaliečiai laidojo savo mirusiuosius – ir greičiausiai tai nebus paskutinis, rašo „Science Alert“.

Pats tyrimas skelbiamas moksliniame žurnale „Scientific Reports“.