Mokslo ir technologijų pasaulis

XXI amžiaus žmogus gimsta pasaulyje, padengtame smulkiomis naftos chemijos atliekų dulkėmis.

Mūsų asmeninis ryšys su mikroskopiniais plastiko fragmentais gali prasidėti dar gimdoje. Žmogaus placentoje neseniai rasta mikroplastiko pėdsakų.

Placentos, surinktos iš plastiko neturinčioje aplinkoje iš šešių motinų, buvo padalintos, ištirpintos ir filtruotos, kad būtų atskleisti 12 mažų spalvoto plastiko gabalėlių, kurių dydis būtų nuo 5 iki 10 mikrometrų. Mikroplastiko fragmentų rasta keturiose placentose.

Nors 4 mikroplastiko fragmentai buvo rasti audiniuose, esančiuose motinos placentos pusėje, penki buvo nustatyti arčiau besivystančio vaisiaus. Paskutiniai trys buvo rasti įsiterpę į ploną membraną, kuri suformuoja sieną aplink vaisiaus vandenis.

Gali atrodyti, kad tai nėra didžiulis dalelių skaičius, ypač atsižvelgiant į jų dydį. Tačiau svarbu nepamiršti, kad analizei pašalintas audinių kiekis sudaro tik kelis procentus visos placentos masės, o tai rodo esant žymiai daugiau mikroplastiko fragmentų.

Placenta yra beprotiškai sudėtinga audinių sankaupa, kurią formuoja milijonai evoliucijos metų, kad apsaugotų gyvybę svarbiausiu jos vystymosi etapu.

Jos funkcija yra patogenų ir kitų potencialiai pavojingų medžiagų filtravimas iš motinos kraujotakos, tuo pačiu leidžiant praeiti įvairioms maistinėms medžiagoms, antikūnams ir deguoniui.

Organas apima ne tik apsauginę sienelę, bet ir įvairias bei dinamiškas ląstelių sistemas, kurias valdo subtilus hormonų balansas ir kruopščiai nustatytos biocheminės reakcijos.

Kol kas neaišku, ar kuri nors iš mikroplastiko dalelių kelia tam tikrą pavojų negimusiam kūdikiui. Mums reikės daug daugiau tyrimų, kad galėtume galutinai nustatyti bet kokius tvirtus ryšius.

Kadangi yra žinoma, kad daugelis plastikinių priedų, tokių kaip endokrininę sistemą ardantis bisfenolis A, trukdo mūsų organizmo funkcijoms, vien jų buvimas tokioje jautrioje žmogaus kūno dalyje kelia didelį nerimą.

„Dėl lemiamo placentos vaidmens palaikant vaisiaus vystymąsi ir veikiant su išorine aplinka, potencialiai kenksmingų plastiko dalelių buvimas kelia didelį susirūpinimą“, – rašoma tyrimo komandos pranešime.

„Reikia atlikti tolesnius tyrimus, siekiant įvertinti, ar mikroplastiko buvimas gali sukelti imuninį atsaką ar sukelti toksinių teršalų išsiskyrimą ir pakenkti.“

Tyrimas pakartoja praėjusių metų Belgijos mokslininkų išvadas, kad motinos įkvėptos anglies suodžių nanodalelės taip pat gali prasiskverbti per placentos sieną.

Jei šiame naujausiame tyrime yra kokių nors paguodų, tai visi gimę vaikai atrodė visiškai sveiki. Turint tik keturias placentas, kuriomis grindžiami šie rezultatai, tyrimas gali būti laikomas preliminariu ir tai yra priežastis atidžiau pažvelgti į šią problemą.

Mes taip pat galime pastebėti tai, kad dviejose iš šešių placentų nebuvo plastikinių dalelių, suteikiant mums vilties, kad skirtingi vietovės ar gyvenimo būdo atvejai gali padėti mums valdyti mikroplastiko taršą.

Vis dėlto, kyla klausimas, kiek laiko? Mūsų alkis plastikui yra nepasotinamas, o per ateinančius du dešimtmečius atliekos turėtų padvigubėti. Pakanka vien plauti sintetines sportines kelnaites, kad į aplinką pasklistų tonos mažyčių plastikinių pluoštų, o tai kelia vis didesnę problemą, kurią mes dar tik pradedame suvokti.

Plastikas prasiskverbia beveik į kiekvieną kvadratinį centimetrą planetos paviršiaus, nuo kalnų viršūnių iki giliausių vandenyno vietų. Tai, kad turėtume jį rasti giliai savo kūne, šiais laikais nieko nestebina, nes vis daugiau mūsų maisto ir vandens yra pakuojama plastike.

Tam tikru metu ateityje galėtume realiai peržengti ribą, kiek plastiko atliekų gali atlaikyti mūsų kūnas. Galbūt turėtume kelių mažų plastiko gabalėlių atradimą laikyti nerimą keliančiu ženklu, kaip dabar yra blogai.

Šis tyrimas buvo paskelbtas „Environment International“.