Mokslo ir technologijų pasaulis

Žmonių kelionės į kosmosą kol kas yra tik vyriausybių organizuojama veikla, ir tai niekada nebuvo pigu. Tačiau milžiniška kaina, mokama už žmonių ir krovinių skraidinimą į kosmosą, pagaliau pradeda kristi. Taip yra dėl privačių kosmoso kelionių įmonių – kaip „SpaceX“ bei kitų – atsiradimo.

Pažiūrėkime, kiek kainuoja patekti į kosmosą – ar tai būtų į kosmosą siunčiamas dar vienas palydovas, ar nuotykių ieškančio milijardieriaus skrydis aplink Mėnulį.

Palydovo iškėlimas į kosmosą

Privati kompanija „SpaceX“ už komercinio palydovo, sveriančio iki 22,5 tonų, iškėlimą į kosmosą prašo 62 milijonų JAV dolerių, ir tam naudoja 70 metrų aukščio raketą „Falcon 9“. Konkurentė kompanija „United Launch Alliance“ raketa Atlas V siūlo 18,5 tonų palydovą nugabenti į kosmosą už 73 milijonus JAV dolerių.

Tačiau tai tėra pradinės kainos, o vyriausybių agentūros už įvairias papildomas paslaugas dažniausiai sumoka dar daugiau. Pavyzdžiui karinės oro pajėgos 2019 metais už GPS palydovo pakėlimą į kosmosą kompanijai „SpaceX“ sumokėjo 96,5 milijono JAV dolerių.

Skrydis į Tarptautinę kosminę stotį

Nuo to laiko, kai NASA 2011 metais nustojo naudoti savo kosminius šatlus, amerikiečiai, gabendami astronautus į Tarptautinę kosminę stotį, turėjo kliautis rusų kosminiu laivu „Sojuz“. Rusija stabiliai kėlė šios paslaugos kainą, kol 2015 metais ji pasiekė 82 milijonus JAV dolerių. Paskutinį kartą NASA už vieno astronauto nugabenimą į Tarptautinę kosminę stotį 2017 metais sumokėjo Rusijai 75 miljonus JAV dolerių.

Tačiau ši priklausomybė nuo Rusijos baigėsi 2019 metais, kai kompanija „SpaceX“ su erdvėlaiviu „Crew Dragon“ pradėjo „taksi“ skrydžius į Tarptautinę kosminę stotį. Už vieno astronauto nugabenimą šios kompanijos prašo apie 58 milijonų JAV dolerių.

Privatūs skrydžiai

Priklausomai nuo to, kur keliaujate, bilietas į kosmosą gali kainuoti nuo 200 000 iki dešimčių milijonų JAV dolerių.

Jeigu paprasčiausiai norite kirsti 100 kilometrų aukštyje esančią simbolinę Karmano liniją, žyminčią ribą tarp viršutinės atmosferos dalies ir kosmoso, kompanija „Virgin Galactic“ siūlo tokią paslaugą už 250 000 dolerių. Kompanija teigia, kad tokiam skrydžiui bilietus jau įsigiję daugiau nei 600 žmonių, ir jie keliautų su erdvėlaiviu „SpaceShipTwo“.

Jeffo Bezoso raketų kompanija „Blue Origin“ planuoja kažką panašaus – siųsti kosminius turistus trumpiems suborbitiniams skrydžiams naudojant „New Shepard“ raketas. Bilieto kaina sieks ne mažiau nei 200 000 JAV dolerių.

Iki šiol kosmose buvo pabuvoję mažiau nei tuzinas privačių keliautojų. Tarp 2001 ir 2009 metų kompanija „Space Adventures“ bendradarbiaudama su Rusijos kosmoso agentūra į Tarptautinę kosminę stotį buvo išsiuntusi 8 žmones, o skrydžiai truko 10 ar daugiau dienų.

Pirmasis pasaulyje privatus astronautas, turtingas JAV inžinierius Dennis Tito 2001 metais, kaip teigiama, sumokėjo 20 milijonų JAV dolerių – kad kosmose pabuvotų 8 dienas. Vienas iš cirko „Cirque du Soleil“ įkūrėjų Guy Laliberte 2009 metais sumokėjo 35 milijonus JAV dolerių, kad nuskristų į Tarptautinę kosminę stotį. „Space Adventures“ vis dar siūlo skrydžius į kosmosą, tačiau jau su „Boeing Starliner“ erdvėlaiviu.

O kaip kitos raketos?

Nedideli palydovai gali būti nugabenti į kosmosą nemokamai, naudojantis NASA programa „Educational Launch of Nanosatellites“, kuri padeda universitetams ir mokslininkų grupėms raketomis nugabenti į kosmosą standartizuotus palydovus – vadinamus „CubeSats“, kurie skraidinami kaip antrinis krovinys (būtent tokiu buvo ir pirmieji Lietuvos palydovai).

Jeigu palydovas neatitinka reikalavimų nemokamam skrydžiui, galima užsisakyti palydovo nugabenimą į atmosferos pakraščius už 1 milijoną JAV dolerių. Orbiniams skrydžiams su lengvesniu nei 225 kilogramų kroviniu Los Andžele įsikūrusi kompanija „Rocket Lab“ siūlo savo „Electron“ raketos paslaugas už 5 milijonus JAV dolerių. Patys skrydžiai vykdomi iš Naujosios Zelandijos.

Toliau kainos stipriai kyla. „Northrop Grumman“ kompanijos raketa „Pegasus“, kuri paleidžiama iš skrendančio ore lėktuvo, gali nugabenti 450 kilomgramų svorio krovinį už 40 milijonų dolerių. Kompanija „Stratolaunch“, kurią įkūrė vienas iš „Microsoft“ įkūrėjų Paulas Allenas, planuoja skraidinti „Pegasus“ raketas iš savojo lėktuvo, o vėliau pasiūlyti krovinių gabenimo paslaugą raketomis, kurios pajėgtų gabenti beveik 6 tonų svorio krovinį.

Tuo tarpu NASA dabar kuria savo „Space Launch“ sistemą, kuri skraidins astronautus į Mėnulį ir Marsą. Raketos paleidimo kaina nėra žinoma, tačiau agentūra per metus šiam projektui vystyti išleidžia apie 2 milijardus JAV dolerių.