Mokslo ir technologijų pasaulis

Samo Van Akeno auginamas medis neišsiskiria iš kitų medžių – kol nesužydi. Pirmiausiai, jo šakos žydi skirtingais rožiniais, baltais ir tamsiai raudonais atspalviais. Antra, ant šio medžio auga daugybė skirtingų vaisių.

S.Van Akeno 40 vaisių medis yra kūrinys, kuris, kaip ir nurodo jo pavadinimas, sugeba sunokinti 40 skirtingų vaisių ir uogų – slyvas, persikus, abrikosus, nektarinus, vyšnias ir kitus. 42 metų amžiaus skulptorius ir menų profesorius iš Sirakūzų universiteto sukūrė savo pirmąjį daugiavaisį medį dar 2008 metais, sujungdamas skirtingų medžių audinius. Jis norėjo sukurti gamtos meno kūrinį, kuris galėtų pats transformuotis. Apie medį jis galvojo tarsi apie skulptūrą – kadangi pats galėjo šį medį formuoti, kurti.

2015 metais tokių medžių JAV jau augo 18, ir vėliau jų tik daugėjo. Nemaža dalis medžių auga Niujorke, tačiau Sirakūzų universiteto valdose vis dar auga pats pirmasis S.Van Akeno išveistas daugiavaisis medis. Taip pat žmonės šiuos medžius ėmė pirkti savo privačių valdų puošybai, ir vieno tokio medžio kaina siekia apie 30 000 JAV dolerių. Taip pat šiuos medžius perka ir muziejai – kaip antai muziejus-viešbutis „21C“, esantis Bentonvilyje (Arkanzasas, JAV). Pastarasis yra menininko numylėtinis – kadangi, jo teigimu, vos jį pasodinus, augalas iškart ėmė traukti žmonių dėmesį.

Nors tokiam dalykui ir būtinas preciziškumas, medžių audinių jungimas nėra toks sudėtingas procesas, kaip gali pasirodyti. Vienoje Pensilvanijos fermoje užaugęs S.Van Akenas atpjauna gabalėlį medžio, kuriame yra pumpuras – ir įdeda jį į medžio-šeimininko įpjovą. Medis-šeimininkas yra gyvas medis, kuris auga jau mažiausiai 3 metus. Tuomet menininkas įpjovos vietą apvynioja lipnia juostele, kuri prilaiko atpjautą medžio gabalėlį. Jei viskas klostosi gerai, skirtingi medžiai susijungia „venomis“ – ir ima dalintis bendra „kraujagyslių“ sistema.

Kitais atvejais S.Van Akenas jungimo procese naudoja vien tik pumpurus. Jis pašalina sveikus pumpurus iš medžio vasario mėnesį ir pakeičia juos kitais, kurie buvo laikomi užšaldyti. Naujus pumpurus jis apvynioja plastiku, sukurdamas šiltnamio efektą, o artimiausią pavasarį pašalina visus netoli naujo pumpuro esančius senus pumpurus. S.Van Akenas sako, kad tokiu būdu mėginama apgauti medį-šeimininką, kad nauji gabaliukai yra jo paties dalys.

Trejus metus po naujojo medžio pasodinimo menininkas jį lanko du kartus per metus – pavasarį, kad apgenėtų jo šakas, ir vasarą, kad įsodintų naujų audinių. Menininkas skaičiuoja, kad 40 vaisių medis užauga per 9 metus – pirmuosius penkis metus vystosi naujieji audiniai, o per dar keturis metus pasirodo ir pirmieji vaisiai.

S.Van Akenas naudoja tik tuos medžius, kurių vaisiai turi kauliukus (sėklas) – kadangi tokie medžiai tarpusavyje yra suderinami. Menininkas turėjo galimybę panaudoti 250 rūšių, tačiau dauguma jų visuomenei yra nežinomos persikų, abrikosų ar slyvų rūšys, kurios nėra patrauklios spalvos ar dydžio, neturi ilgo gyvavimo laiko ir nėra pardavinėjamos parduotuvėse. Tačiau tai taip pat reiškia, kad dauguma žmonių praranda galimybę pajusti įvairius skonius. Vyro teigimu, kai kurie vaisiai yra tokie saldūs, kad net dantis skauda – tuo tarpu kiti yra itin rūgštūs.

Šis meno projektas ilgainiui taip pat įgavo ir gamtosauginių aspektų. S.Van Akenas tokiu būdu stengiasi išsaugoti kai kurias vaisių rūšis nuo išnykimo.

Tiesą sakant, jo darbas su mažiau žinomomis medžių rūšimis patraukė JAV gynybos ministerijos technologijų skyriaus dėmesį. Menininkas susitiko su agentūros Biologinių Technologijų Biuro darbuotojais, kad pasidalintų savo žiniomis, ko jis išmoko bandydamas išsaugoti vertingas vietinių vaisių rūšis.

Nors S.Van Akenas ir toliau kuria 40 vaisių medžius, jo dėmesys plečiasi. Štai vienas jo projektų, paremtas vokiška streuobstweise koncepcija (liet. vaisių sodo bendruomenė), moko žmones ne tik apie tai, kokie vietiniai vaisiai auga jų regione, bet ir įtraukia jaunesnę kartą į nykstančią maisto auginimo tradiciją. S.Van Akenas, meno istorikas ir verslininkas Chrisas Thompsonas ir dar keli vietiniai verslininkai tikisi įkurti savo vaisių bendruomenę Freeporte (Meinas, JAV). Kai kuriuos daugiavaisius medžius ketinama pasodinti vaisių soduose, tačiau dauguma medžių nokins tik vienos rūšies vaisius. Šiuo atveju tikslas yra sugrąžinti vietines rūšis, kurių daugumos žmonių nėra nė ragavę.

Menininkas sako, kad 40 vaisių medžiai tapo būdu sujungti visą vaisių sodą į vieną medį, stengiantis puoselėti įvairovę.