Mokslo ir technologijų pasaulis

Kosėdami ir čiaudėdami veidą turime prisidengti vidine alkūnės puse, kad aplinkos neužterštume savo galimai žalingais mikrobais. Tačiau oras su įvairiomis dalelėmis mūsų kūną palieka ne tik per burną ir nosį.

Gydytojas Karlas Kruszelnickis 2001 metais išgirdo netikėtą klausimą - viena operacinėje dirbanti seselė norėjo sužinoti, ar tyliai bezdėdama ji kenkia aplinkos sterilumui. Pilvo pūtimą išgyvenanti ir stebėtinai atvira seselė baiminosi, kad taip gali pakenkti operuojamiems pacientams. Juk operacinėje dirbantis medicinos personalas turi dėvėti tiek daug įvairių apsaugos priemonių, naudojami dezinfekantai ir laikomasi itin griežtų saugumo standartų. Nors, aišku, niekas nuogu užpakaliu (išskyrus, galbūt, pacientus) operacinėje nebūna, apranga nėra nelaidi orui ir kitoms dujoms.

Klausimą išgirdęs Kruszelnickis sutriko. Galbūt tema atrodo juokinga, bet gydytojas tiesiog nežinojo atsakymo. Ir jam jį reikėjo sužinoti. Jis susisiekė su vienais geriausių Australijos mikrobiologų, kad šie padėtų jam atlikti eksperimentinį tyrimą. Vienas iš jų, Lukeas Tennentas, ėmėsi rinkti mėginius. Vieno iš savo bendradarbių jis paprašė, sakykime, patrimituoti ant petri lėkštutės per maždaug 5 cm atstumą. Todėl niekada nesakykite, kad iš savo kolegų sulaukiate keistų prašymų.

Tyrimo dalyvis vieną kartą ant lėkštutės pūstelėjo per drabužius, antrą kartą be jokio aprangos filtro. Tuomet tos petri lėkštutės buvo paliktos ramybėje, kad jose galėtų augti tos išbezdėtos kultūros. Antrojoje lėkštutėje, ant kurios mėginiai buvo imami be drabužių, jau kitą dieną pastebėtos bakterijų kultūros. Jose - dviejų skirtingų rūšių bakterijos, aptinkamos žarnyne ir ant odos. Tuo tarpu ant pirmosios lėkštutės, kuri buvo pakvepinta per apatinius ir kelnes, jokios mikrobų kultūros taip ir neužderėjo.

Greičiausiai apranga išfiltravo dalį užpakalio dovanų, o likusios dalelės tiesiog buvo praradusios greitį ir kryptingumą, todėl ant petri lėkštutės nenusėdo. Nemaža dalis ant antrosios petri lėkštutės nusėdusių bakterijų iš tikrųjų buvo ne iš žarnyno, o iš odos. Kruszelnickis paaiškino - „centrinė bakterijų zona antrojoje lėkštelėje buvo sukelta pačių žarnyno dujų, o apie ją nusėdęs žiedas buvo sukeltas bezdalo greičio, kuris nupūtė odos bakterijas nuo užpakalio žandų ir prispaudė jas prie lėkštutės“. Ir tai yra vienas didingiausių kada nors mokslininkų pasakytų sakinių.

Geroji žinia ta, kad mokslininkai išsiaiškino, bet bezdėjimas operacinėje nekenkia. Aptiktos bakterijos nesukeltų infekcijos, net jei kažkaip išsivaduotų iš apatinių ir viršutinių drabužių spąstų. Didžiausias bezdėjimo pavojus operacinėje greičiausiai yra susijęs su kitais pavojais - netikėtas ir vaikiškai juokingas garsas gali išgąsdinti ar prajuokinti skalpeliu dirbantį chirurgą. Kita vertus, mokslininkai perspėja - nuogi prie maisto nebezdėkite.