Mokslo ir technologijų pasaulis

Į Žemę nuolatos krenta kosminės dulkės ir didesni objektai – meteoroidai. Bet koks jų srautas pasiekia planetos paviršių, pasakyti sudėtinga. Dulkės formuojasi ir Žemėje – ir dėl žmonių veiklos, ir dėl natūralių erozijos bei vulkaninių procesų, taigi kaip atskirti, ar nuo žemės pakelta dulkelė yra kosminė?

Naujo tyrimo autoriai kosminių dulkių paieškoms pasirinko turbūt švariausią vietą Žemėje – Antarktidą. Du dešimtmečius prie bendros Prancūzijos ir Italijos tyrimų stoties Concordia specialiose tranšėjose buvo renkamos dulkės ir analizuojama jų sandara.

Apskaičiuota, kad vidutiniškai į vieną kvadratinį kilometrą Žemės paviršiaus ploto kasmet nukrenta apie devynis gramus kosminių dulkių. Per visą planetos plotą tai sudaro 5200 tonų per metus. Būtent tokios dulkės sudaro pagrindinį Žemę pasiekiančios kosminės medžiagos kiekį; palyginimui, meteoritų kasmet nukrenta mažiau nei 10 tonų.

Tokį rezultatą paaiškinti nesunku – stambūs objektai atmosferoje sudega, o mikrometrų dydžio dulkės, dažnai atskilusios nuo tų pačių objektų, ima judėti kartu su oro masėmis ir ant Žemės nusėda palengva. Dulkių sandara leidžia spręsti, kad 80% jų atlėkė iš kometų, o likusios – iš asteroidų.

Tyrimo rezultatai publikuojami Earth and Planetary Science Letters.