Mokslo ir technologijų pasaulis

Įsivaizduokite, vieną naktį pakėlę akis į dangų staiga niekada nebematote Mėnulio. Kokios pasekmės lauktų Žemės ir jos gyventojų?

Mėnulio buvimas nakties danguje (o kartais ir dieną) už mūsų lango yra visiškai savaime suprantamas dalykas, net jei mes vis dar nesame tikri, kaip jis susiformavo (populiariausia teorija teigia, kad Mėnulis susiformavo iš nuolaužų, likusių po kosminio kūno susidūrimo su Žeme).

Bet kas nutiktų mūsų planetai ir potvyniams, pakrypimui, klimatui – jei vieną dieną Mėnulis tiesiog išnyktų? O kas nutiktų mums? Pažiūrėkime.

Naktys būtų tamsesnės

Sunku žinoti, kokios lauktų pasekmės, jei staiga dingtų Mėnulis, tačiau manoma, kad vienas pirmųjų pokyčių, kuriuos pastebės žmonės, bus tamsesnės naktys. Kodėl? Kadangi Mėnulis atspindi Saulės šviesą ir suteikia mums šiek tiek šviesos, kai Saulė yra kitoje mūsų planetos pusėje, ypač per pilnaties naktis.

Vairuoti būtų mažiau saugu

Papildomos nakties tamsos poveikis šiuolaikinei žmonių visuomenei būtų jaučiamas, kai kur labiau nei kitur. Be Saulės netiesioginio švytėjimo Mėnulyje, bet kurios vietovės, neturinčios prieigos prie dirbtinės šviesos, pavyzdžiui, užmiesčio keliai, taptų kur kas rizikingesni keliauti naktį. Kita vertus, be Mėnulio šviesos, nebebūtų kliūčių mėgautis pilnai žvaigždėtu dangumi giedromis naktimis.

Poveikis sausumos gyvūnams

Koks būtų šių juodų naktų poveikis gyvūnams? Tai priklauso nuo gyvūno. Daugelis plėšrūnų, pavyzdžiui, pelėdos ir liūtai, kad efektyviai medžiotų pasinaudoja tamsos priedanga, kurioje yra tik šiek tiek Mėnulio šviesos. Be Mėnulio jiems būtų sunku susirasti maisto. Kita vertus, graužikai linkę labiau slėptis, kai Mėnulio šviesa yra stipri, nes plėšrūnams lengviau juos aptikti. Be Mėnulio graužikai klestėtų.

Potvyniai būtų mažesni

Dėl gravitacinės Mėnulio traukos Žemė patiria potvynius ir atoslūgius. Tam tikrą potvynių dalį lemia Saulės trauka, tačiau be Mėnulio mūsų potvyniai būtų daug mažesni: pagal Karališkojo Grinvičo muziejaus (RMG) skaičiavimus – maždaug 1/3 mažesni.

Masinis išmirimas

Be potvynių, nebūtų potvynių ekosistemos ir tai reiškia, kad visi gyvūnai, gyvenantys tokioje aplinkoje, būtų pasmerkti – prasidėtų išnykimo spiralė. Potvyniai perneša vandenynuose esančią medžiagą, kuri leidžia klestėti pakrančių ekosistemoms – krabai, midijos, jūros žvaigždės, sraigės išgyvenimui remiasi potvyniais, teigia RMG. Tai visas esminis jūrų gyvenimo tinklas. Šios ekosistemos savo ruožtu maitina migruojančius ir vietinius paukščius, taip pat sausumos žinduolius, tokius kaip lokiai, meškėnai ir elniai.

Blogėjanti klimato kaita

Neįtikėtina, potvyniai taip pat stabilizuoja mūsų klimatą. Esant mažesnėms potvyniams, tas klimatas taptų daug labiau nenuspėjamas nei dabar: potvynių ciklas padeda paskatinti tekėti vandenynų srovėms, kurios savo ruožtu sukuria pasaulinę orų pernašą, nes srovės paskirsto šiltą vandenį ir kritulius visame pasaulyje. Be jų regioninė temperatūra būtų daug ekstremalesnė.

Tęsinys kitame puslapyje:

Žemės ašies nuokrypis

Žemė ašis pasvirusi maždaug 23,4 laipsnių kampu, o Mėnulis padeda išlaikyti tą stabilumą. Pasauliuose be didelių mėnulių, pavyzdžiui, Marse, ašinis pasvirimas laikui bėgant keičiasi dešimt kartų daugiau. Apskaičiuota, kad be Mėnulio Žemės pasvirimas kartais netgi viršytų 45°.

Keisti metų laikai

Toks didelis Žemės ašies pasvirimas reikštų, kad ašigaliai ne visada būtų šalti; pusiaujas ne visada gali būti šiltas. Be mūsų Mėnulio, kuris mus stabilizuotų, ledynmečiai prasidėtų skirtingose pasaulio dalyse kas kelis tūkstančius metų. Trumpai tariant, pavasaris, vasara, ruduo ir žiema prarastų visą prasmę.

Trumpesnės dienos

Mėnulis taip pat iš dalies atsakingas už mūsų 24 valandų paros trukmę. Be Mėnulio diena Žemėje truktų tik nuo 6 iki 12 valandų. Per vienerius metus gali būti daugiau nei tūkstantis dienų! Taip yra todėl, kad bėgant laikui Žemės sukimasis sulėtėja dėl gravitacinės jėgos - arba mėnulio traukos - ir be jos dienos prabėgtų akimirksniu.

Žemės drebėjimai

Be gravitacinės Mėnulio traukos, planetos šerdis gali tapti nestabili ir prasidėti aktyvus konvekcinis judėjimas. Tai gali sukelti daugybę labai blogų reiškinių, tokių kaip žemės drebėjimai ar ugnikalnių išsiveržimai.

Didesnė asteroidų grėsmė

Manoma, kad prieš 66 milijonus metų į Žemę atsitrenkęs didžiulis asteroidas buvo atsakingas už dinozaurų ir tiek daug kitų mūsų planetos gyvybių išnykimą. Tačiau, Mėnulis iš tikrųjų galėtų veikti kaip pirmoji mūsų gynybos linija nuo kitų per kosmosą keliaujančių objektų. Mėnuliui nesustabdžius kai kurių asteroidų, mes būtume ugnies linijoje.