Mokslo ir technologijų pasaulis

Remiantis „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, vidutinė globali balandžio mėnesio oro temperatūra buvo 0,2 °C aukštesnė už 1991–2020 m. vidurkį.

Gerokai šilčiau nei įprastai buvo Kanados šiaurės rytinėje dalyje, Grenlandijoje, Rusijos šiaurės vakaruose ir Vidurinių Rytų regione, o šalčiau Europoje, Aliaskoje, dalyje Azijos, Australijos ir Antarktidos. Europoje šių metų balandis lyginant su 1991–2020 m. vidurkiu buvo šaltesnis 0,9 °C ir tapo šalčiausiu balandžiu nuo 2003 m. (Lietuvoje šių metų balandis buvo 1,3 ° vėsesnis nei SKN).

Vėsesnė nei įprastai balandžio oro temperatūra registruota beveik visoje Europoje – nuo Islandijos iki Viduržemio ir Juodosios jūrų. Balandžio mėnuo didesnėje Europos dalyje prasidėjo neįprastai švelniomis sąlygomis, tačiau jau pirmąją mėnesio savaitę oro temperatūra smarkiai krito žemyn ir pasiekė rekordines žemumas dalyje Vakarinės ir Centrinės Europos regionų. Didelė šalčio žala buvo padaryta vynmedžiams ir vaismedžiams, kurių vegetacija pradėjo anksčiau nei įprasta. Tačiau, šiltesnės už įprastines sąlygas registruotos Pirėnų pusiasalio vakarinėje dalyje ir Europos žemyno rytiniame pakraštyje.

Sausesnės nei įprastai sąlygos 2021 m. balandį buvo nustatytos vakarinėje ir pietrytinėje Europos žemyno dalyje, o drėgnesnės nei įprastai Pirėnų pusiasalyje ir didesnėje rytinės Europos dalyje.

Taigi, kai mes kalbame apie klimato kaitą, šaltas balandis Lietuvoje nereiškia, jog globali klimato kaita ir globalios oro temperatūros kilimas dingo. Pirma – klimato kaita tai daugiametės tendencijos (atskiri mėnesiai ar sezonai gali būti šaltesni nei įprastai). Antra – nereiktų klimato kaitos vertinti pagal tai, kas vyksta Lietuvoje ir už mūsų lango. Juk kalbama apie globalią klimato kaitą ir tai kas vyksta Lietuvoje ir Europoje nebūtinai atspindi globalią, visos Žemės situaciją. Tai atspindi ir praėjęs balandis – Lietuvoje ir Europoje jis buvo šaltesnis, o globaliai – šiltesnis nei įprastai.