Mokslo ir technologijų pasaulis

330 tonų naftos ir 25 tonas azoto rūgšties gabenęs krovininis laivas 7 dienas skendo liepsnose, kol nugrimzdo šalia Šri Lankos krantų. Laimei, visi 25 įgulos nariai liko saugūs.

Penki vilkikai, Šri Lankos karinio jūrų laivyno laivas ir Šri Lankos karinės oro pajėgos 7 dienas bandė užgesinti laive kilusį gaisrą, tačiau to padaryti nepavyko. Laivas buvo maždaug 18 km atstumu nuo Kolombo (Šri Lankos uostas), kai kilo gaisras.

Po 4 dienų įvyko sprogimas. Laimei, visi 25 laivo įgulos nariai, taip pat ugniagesiai gelbėtojai ir gelbėtojai buvo evakuoti ir tik vienas buvo išsiųstas į ligoninę gydytis lengvų sužalojimų, praneša AFP. Įgulos nariai yra Filipinų, Kinijos, Indijos ir Rusijos piliečiai.

Kaip kilo gaisras?

Jūrų laivynas mano, kad gaisrą sukėlė kai kurios cheminės medžiagos, kurias su Singapūro vėliava plaukęs laivas gabeno savo 1486 konteineriuose. Juose buvo keletas pavojingų cheminių medžiagų, įskaitant 25 tonas azoto rūgšties, kuri buvo pakrauta Indijoje, Hazira uoste, gegužės 15 d., praneša AP.

Jau gaisro pradžioje keli konteineriai nuvirto į jūrą, taip pat laivo dalys, o gelbėtojų komandoms nepaliaujamai kovojant su liepsnomis, dėl tokio gaisro poveikio aplinkai ir šiukšlių ėmė rūpintis ir valdžios institucijos. Vyriausybė uždraudė bet kokią žvejybą 50 mylių pakrantės ruože.

Šri Lankos karinis jūrų laivynas, norėdamas įvertinti problemą ir atidžiai stebėti situaciją, sakė, kad jie ir Jūrų aplinkos apsaugos tarnyba (MEPA) daug dėmesio skiria šiukšlėms, plūstančioms ant netoliese esančių Šri Lankos krantų. Karinis jūrų laivynas su Šri Lankos pakrančių apsaugos tarnyba sudarė specialų susitarimą analizuoti poveikį pakrantės aplinkai ir vietos gyventojams, kurie gali pasiimti pavojingų šiukšlių.

Incidento padariniai jau matomi. Vakarinė Šri Lankos pakrantė yra nusėta milijardais plastikinių granulių, kurios gali būti padengtos nuodingomis cheminėmis medžiagomis.

Granulės „išliks jūroje amžinai, nes nėra biologiškai skaidomos“, – AP sakė Charitha Pattiaratchi, Vakarų Australijos universiteto okeanografijos profesorė.

Gabenant pavojingas chemines medžiagas, tokias kaip nafta, arba šiuo atveju azoto rūgštis, konteineriniai laivai patiria rimtų problemų. Pasekmės ne tik įgulos sveikatai, bet ir aplinkai gali būti milžiniškos. Prieš aštuonis mėnesius japonų laivas išliejo naftą netoli Mauricijaus, o tai sukėlė ekologinę katastrofą salos vandenyse, kai į krantą plūdo nerimą keliantys negyvi delfinai ir banginiai.

Visai neseniai „Ever Given“ konteinerinis laivas beveik savaitę blokavo Sueco kanalą, sukeldamas milžiniškus kitų laivų atsilikimus nuo grafiko, kas lėmė milijardų dolerių nuostolius.

Jūrininkai gauna daugybę mokymų, o kai kurie net nueina į mokymo įstaigas, tokias kaip Port Revel Prancūzijoje, kur atkuriami konteinerinių laivų ir specialių kanalų, pavyzdžiui, Sueco kanalo, replikos. Čia jūrininkai gali pasisemti patirties kaip valdyti laivą tokiame kanale.

Deja, kartais to tiesiog nepakanka, o avarijos įvyksta. Laimei, visa „MV X-PRESS“ įgula buvo saugiai evakuota, bet kas gali pasakyti, kokį ilgalaikį poveikį aplinkai turės ši avarija.

Laive buvusi nafta jau galėjo sudegti liepsnose, tačiau nėra jokios garantijos. „Mes turime galvoti apie blogiausią scenarijų“, – sakė Kolombo uosto kapitonas Nirmalas Silva.

Šri Lankos vyriausybė planuoja imtis teisinių veiksmų prieš laivo savininkus dėl kompensacijos. „Jei ši nelaimė įvyko dėl aplaidumo, atsakingi asmenys turėtų būti nubausti“, – sakė Šri Lankos aplinkos ministrė Mahinda Amaraweera.