Mokslo ir technologijų pasaulis

Beribės visatos paslaptys ir toliai jau seniai traukia žmogaus akį. Nors smalsumas veda pirmyn, dažnai yra sunku suvokti, apie kokio dydžio objektus kalba mokslininkai. Nepaisant to, kad tikslių visatos ribų nežinome, galime apžvelgti didžiausius iki šiol atrastus kosminius kūnus.

Didžiausia egzoplaneta

Maždaug už 730 šviesmečių nuo mūsų galaktikos, netoli jos, aplink į saulę panašią žvaigždę skrieja labai keista planeta. Didelė, tanki ir glaudžiai pririšta prie gimtosios žvaigždės planeta nepanaši į nieką, ką astronomai dar yra matę – nei mūsų Saulės sistemoje, nei už jos ribų.

TOI-849b vadinamas pasaulis yra masyviausia kada nors stebėta uolinė planeta, kurios viduje tilptų net 40 Žemių. Glumina tai, kad TOI-849b milžiniška masė leidžia manyti, jog tai turėtų būti milžiniškas, dujinis pasaulis, panašus į Jupiterį, tačiau jame beveik nėra atmosferos. Paaiškinti, kaip toks pasaulis atsirado, yra iššūkis tam, ką mokslininkai supranta apie tai, kaip planetos auga.

Didžiausia žvaigždė

UY Scuti yra žvaigždė hipergigantas, kurios spindulys maždaug 1700 kartų didesnis už Saulės spindulį. Jei kas nors UY Scuti patalpintų Saulės sistemos centre, jos kraštas tęstųsi vos už Jupiterio orbitos. Dujų ir dulkių srautai iš žvaigždės nusidriekę dar toliau, maždaug 400 kartų didesniu atstumu nei Žemė-Saulė.

Didžiausia tuščia vieta

Kaip jau supratote, visatoje mastai yra milžiniški, bet ne visa ji yra užpildyta dangaus kūnais. Eridano supervoidas yra didžiausias žinomas tuščias plotas visatoje, kuriame visiškai nieko nėra.

Šios 2004 m. atrastos vietos skersmuo siekia 1,8 mlrd. šviesmečių, kas yra lygu 17,1 trilijonui kilometrų.

Didžiausias žinomas objektas visatoje

Visgi, kas yra didžiausias objektas iš visų? Tai Herkuleso ir Koronos Borealio didžioji siena.

2013 metais atrasto objekto skersmuo siekia 10 mlrd. šviesmečių (kaip palyginimui, mokslininkų observuotos visatos plotis yra 93 mlrd. šviesmečių).

Iš tiesų, mokslininkai, atradę šį telkinį, nepriskyrė jam pavadinimo, teigdami, kad tuo momentu ne tai buvo svarbiausia. Herkuleso ir Koronos Borealio didžiosios sienos pavadinimą pirmą kartą sukūrė filipiniečių paauglys iš Marikinos, taip atrastą objektą pavadindamas Wikipedijoje.