Mokslo ir technologijų pasaulis

Sunku įsivaizduoti pasaulį be nulio, tačiau, kad ir kaip keistai tai skambėtų, tai gana jauna idėja. Nulis atrastas žymiai vėliau nei, pavyzdžiui, 2 ar 14, net gi 3,9 ar 64/13. Geriau pagalvojus, kaip ir nieko keisto – jeigu įsivaizduotumėte save senovės babiloniečio kailyje, bandančio susiskaičiuoti savo avis, jam nulis tikrai būtų buvęs bevertis.

Net jeigu visas avis būtų išguldęs koks avių maras, jis niekada nebūtų pasiskundęs: „Turiu nulį avių“. Skundas greičiau jau būtų skambėjęs štai taip: „Esagil-kin-apli, paduok man opiumo, išgaišo visos avys. Nė vienos neliko. Na ir sumauta dienelė“.

Taigi, kaip rašo iflscience.com, gali ne juokais nustebinti faktas, kad žmogus – ne vienintelis gyvas padaras, galintis suvokti nulio reikšmę: pasirodo, rasta patikimų įrodymų, kad bitės taip pat supranta nulį kaip kiekį, tą patį geba ir šunbeždžionės rezusai. Remiantis naujausiu Vokietijos Tiubingeno universiteto tyrimu, pasirodo, nulio sąvoka nesvetima ir... varnoms.

Moksliniame darbe, kurį publikuoja leidinys „Journal of Neuroscience“, mokslininkai tvirtina, kad šie galvoti plunksnuočiai ne tik supranta nulio kaip kiekio reikšmę – kad tai visgi „kažkas“, o ne „niekas“, bet ir kažkokiu būdu suvokia, kad tai mažiausias skaičius fizinėje skaičių sekoje.

„Šiems gyvūnams kasdieniniame gyvenime nulio kaip skaitinės sąvokos nereikia, tačiau jie pakankamai protingi, kad suvoktų net ir abstrakčią kategoriją“, – IFLS sakė vienas iš tyrimo autorių Andreasas Niederis.

Mokslininkai išmokė varnas žaisti savotišką žaidimą, aiškina A. Niederis. Paukščiai turėjo žiūrėti į du monitorius – pirma į vieną, o tada į kitą. Juose galėjo būti rodoma nuo nulio iki keturių burbuliukų. Varnų tikslas buvo teisingai nurodyti, ar abiejuose ekranuose jos mato vienodą burbuliukų skaičių.

Mokslininkai stebėjo žaidžiančių varnų smegenų aktyvumą. Anksčiau atlikti eksperimentai atskleidė, kad varnų smegenyse yra neuronų, kurie aktyvuojasi atitinkamai vieno, dviejų, trijų ar keturių burbuliukų atveju, bet niekas negalėjo pagalvoti, kad panašią reakcija sukels ir nulis burbuliukų.

„Mes stebėjome paskirų neuronų aktyvumą smegenų srityje, susijusiose su kognityvinėmis užduotimis. Koreliuodami neuronų atsaką su varnų elgsena, galėjome stebėti, kaip varnų skaičių suvokimas atliekant užduotis atsispindi neuronų veikloje“, – paaiškino A. Niederis.

Mokslininkai išsiaiškino, kad varnos smegenyse iš tikrųjų yra specifinių neuronų, kuriuos aktyvuoja būtent „nulis“. Ir tai ne vienintelis jų atradimas. Kai varnoms nepavykdavo atlikti užduoties – pavyzdžiui, kai tris burbuliukus supainiodavo su keturiais, ekspertams pasitaikydavo proga atskleisti, koks sudėtingas ir įdomus varnų suvokimas.

„Varnos tuščią ekraną dažniau supainiodavo su vienu ar dviem burbuliukais. Tokio efekto galima tikėtis tik tuo atveju, jeigu šie išmintingi paukščiai iš tikrųjų supranta, kad tuščias ekranas arba nulis yra mažiausiai skaitinė vertė“, – tikina tyrimo vadovas.

Anot A. Niederio, labiausiai džiuginantis šio eksperimento rezultatas – tai, kaip smarkiai varnų smegenys skiriasi nuo primatų. Abi rūšys atsiskyrė prieš maždaug 320 mln. metų, paaiškino jis, o paukščiai net neturi smegenų dalies neokortekso, ką turi žinduoliai. Nepaisant to, paukščiai sugebėjo ištobulinti šį gebėjimą ir gali nepriklausomai suvokti skaičių sąvokas.

„Kaip reikiant nustebome išvydę, kad paukščių smegenys, kurios anatomiškai skiriasi nuo žinduolių, geba suvokti nulį. Manau, kad tai lemia filogenetiniai dalykai (...)“, – sako A. Niederis.