Mokslo ir technologijų pasaulis

Steve'as Wozniakas palaiko teisę į remontą, kuriai Apple aktyviai prieštarauja.

Apple leidžia atlikti remontą tik savo autorizuotiems specialistams ir niekam kitam netiekia atsarginių dalių ar informacijos apie remontą. Kompanija įsitikinusi, kad tai pavojinga – trečiosios šalys gali kompiuterio remontui panaudoti žemos kokybės detales ir/arba padaryti pažeidžiamas įsilaužėliams

Praėjusią savaitę vienas iš Apple įkūrėjų Steve'as Wozniakas pasisakė, palaikydamas teisę į remontą. 9 minučių video, iš pradžių paskelbtame Cameo svetainėje, jis tvirtina, visada palikęs šią idėją ir ją ginančius žmones. Jis prisiminė dienas, kuomet „krapštėsi su televizoriais“, mokydamasis inžinerijos pagrindų, ir nostalgiškai minėjo „labai atvirų technologijų pasaulį“, be kurio, jo manymu, Apple dabar nebūtų.

Jis pabrėžė, kaip svarbu žmogui suvokti, kad gali kažką padaryti pats. „Tad, kam stabdyti savarankiško remonto bendruomenę?“ – klausia Wozniakas.

Jis jau seniai nedirba Apple (nors, prisipažįsta, tebegauna algą iš kompanijos), tačiau jo remonto teisės gynimas įdomus būtent dėl technologijų giganto požiūrio į šį procesą. Apple – pagrindinis vartotojų teisės į remontą kompanijos neautorizuotuose tarnybose priešininkas.

Kompanija ne kartą priešinosi įstatymo projektui, palengvinančiam technikos remontą trečiosios šalims, o taip pat platino abejones, neužtikrintumą ir net baimę tarp įstatymų leidėjų (nors Wozniakas mano, kad Apple ne visada buvo toks, – savo pasisakyme jis prisiminė Apple IIkompiuterio atvirą išeitinį kodą ir to privalumus).

Apple leidžia atlikti remontą tik savo autorizuotiems specialistams ir kitiems asmenims atsarginių dalių ar informacijos apie remontą įprastai nepateikia. Kompanija tvirtina, kad tai pavojinga, nes trečiosios šalys gali naudoti žemos kokybės detales, o taip pat padaryti įrenginį pažeidžiamą įsilaužėliams.

Apple aktyviai gina naudotojo įspėjimo apie baterijos „saugumą“ ir autentiškumą funkciją, tačiau jai teko sumokėti $ 113 mln., kad nutiltų skandalas (vadinamasis „baterigeitas“), susijęs su tyčiniu senų aifonų veikimo sulėtinimu. Kompanija taip pat maksimaliai apsunkino iPhone 12 remontą, kas sustiprino naudotojų priklausomybę nuo kompanijos servisų. Tuo pat metu naujausio iPhone telefono remontas, lyginant su ankstesniu modeliu, pabrango 40%.

Kompanijos noras išlaikyti uždarą kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir planšečių ekosistemą neretai sukelia absurdiškas situacijas, kai dėl neremontuojamumo utilizuojamos visos prietaisų partijos.

Netikęs pavyzdys

Žinoma, Apple nėra vienintelė kompanija, pasirinkusi tokią strategiją. Microsoft Surface planšetės suklijuotos taip, kad „norint jas remontuoti, tenka sulaužyti“, kaip pasakoja vienas iš nepriklausomos dirbtuvės savininkų. Samsung Galaxy S20 „stulbinamai“ sudėtinga remontuoti. Asus atsisako parduoti savo įrenginių atsargines detales.

Gamintojai nepriklausomam remontui pagalius į ratus kiša ir kitaip: nuolat keičia dizainą, kliudo atlikti programinės įrangos diagnostiką ar gauti remonto dokumentaciją. Jei vartotojas eina ne į autorizuotą remonto servisą, jis gali prarasti garantiją, kas gali pasibaigti visišku įrenginio sugedimu ar net gamintojo programinės įrangos autorinių teisių pažeidimu.

Akivaizdu, gamintojai ekonomiškai nesuinteresuoti skatinti trečiųjų šalių atliekamą remontą. Dėl to susiklosto sistema, kai vartotojui paprasčiau išmesti elektroniką, nei ją taisyti. Tai skatina (jei nėra pradinė motyvacija) kompanijas gaminti daugiau elektronikos kam reikia daugiau energijos ir išteklių. McMaster universiteto (Kanada) tyrėjai suskaičiavo, kad vienam išmaniajam telefonui pagaminti reikia tiek pat energijos, kiek jie patys sunaudotų per 10 metų. Tuo tarpu Apple dabar yra stambiausias elektronikos atliekų tiekėjas.

Į visa tai atsižvelgiant, neturėtų stebinti, kad kilnus vartotojų įniršis išsilieja į judėjimą, besistengiantį apsaugoti savo teisę remontuoti. 2019 metais šios srities įstatymų projektai buvo pristatyti 20 JAV valstijų (rekordiškai daug tuo metu). Šią strategiją įkvėpė ankstesnė – ir sėkminga – nepriklausomų automobilių taisyklų kova su automobilių gamintojais.

Masačiusetso precedentas

Išvarginti nevaisingų mūšių su nuolat sudėtingėjančių automobilių kompiuteriais, kuomet netgi veidrodžio ar stiklo kėliklio pakeitimas tampa rimta problema, pirmo dešimtmečio gale privatūs Masačiusetso valstijos mechanikai (pavyzdžiui, firma Direct Tire and Auto Repair) dėl to kreipėsi į įstatymų leidėjus federaliniu lygiu.

Kreipimasis buvo atmestas, mūšis persikėlė į valstijos lygį, tačiau galų gale (prisidėjo ir įžymybės – vienam iš radijo laidos NPR portale Car Talk vedėjų priklausė automobilių dirbtuvės ir jis pats dalyvavo įstatymo projekto reklamavime), 2012 metais vietiniame referendume 86% rezidentų pritarė. Taip 2013 metais Masačiusetse buvo priimtas įstatymas, kuriuo iš gamintojų reikalaujama savininkams ir nepriklausomoms automobilių dirbtuvėms pateikti visą informaciją apie automobilį. Priėmus šį įstatymą, atsirado nacionalinis standartas.

Po tokios sėkmės estafetę perėmė elektronikos remontavimo teisės gynėjai. Pirmasis įstatymo projektas svarstymui pateiktas Pietų Dakotoje 2014 metais ir judėjimas nuo to laiko auga. 2018 metais iniciatyvą palaikė 18 valstijų, 2021 metų kovą jų buvo jau 25.

„Mes dar nenugalėjome, tačiau tai pamažu artėja“, – sako vieno iš judėjimo lokomotyvų, Repair Association, vykdomoji direktorė Gay Gordon-Byrne. Ji pažymi, kad teisės remontuoti elektroniką įstatymo projektai Niujorko ir Masačiusetso valstijose turi visus šansus tapti įstatymais. Procesą labiausiai stabdo „agresyvus“ skaitmeninės industrijos atstovų pasipriešinimas. „Garsiausiai protestuoja Apple“, – pažymi ji.

Remontabilumo lygiai

Teisė remontuoti reiškia galimybę vartotojams remontuoti įsigytą gaminį už konkurencingą kainą, o tai reiškia ir galimybę dirbtuves pasirinkti savarankiškai, o ne automatiškai ir priverstinai kreipiantis į gamintojo aptarnavimo tarnybą.

Dabar teisės remontuoti judėjimas vystosi visame pasaulyje, rašo BBC. Didžiojoje Britanijoje gamintojai įstatymiškai įpareigoti aprūpinti buitinių elektros prietaisų (televizorių, skalbyklių, šaldytuvų) naudotojus atsarginėmis dalimis. Nuo 2021 metų kovo visoje ES teritorijoje veikia įstatymas, garantuojantis vartotojui buitinės technikos remontą 10 metų. Europos komisija paskelbė planuojanti įvesti panašias taisykles išmaniųjų telefonų, planšečių ir nešiojamųjų kompiuterių gamintojams. Prancūzija nuo 2021 metų sausio jau įvedė spalvinį „remontabilumo indeksą“ elektronikai – jis informuoja vartotojus apie galimybės remontuoti prietaisą lygį (nuo 1 iki 10) ir atspindi remonto dokumentacijos ir atsarginių dalių prieinamumą.

Tikimasi, kad JAV prezidentas artimiausiu metu pasirašys nurodymą Federalinei prekybos komisijai (FTC) sukurti taisykles, palengvinsiančias fermeriams nuosavo ž.ū. technikos remontą. Analogiškam elektroninių prietaisų įstatymui (Fair Repair Act) jau pritarė Niujorko valstijos senatas (galutinis balsavimas valstijos įstatymų leidėjų susirinkime įvyks 2022 metų sausį), o federalinis įstatymo projektas pateiktas Kongresui birželio 17 d.

Remonto pasaulio karas

Gamintojai lengvai pasiduoti nesirengia, ir galima kalbėti apie susidūrimą dviejų priešingų požiūrių į technikos taisymą. Fair Repair Act projektas, kurį pateikė kongresmenas Joe Morelle (Niujorko valstija),tikriausiai sulauks rimto pasipriešinimo. Kaip rodo teisėsaugos portalo U. S. PIRG analizė, prieš teisę remontuoti nusistačiusių kompanijų bendra vertė yra ~$10,7 trln., ir šio susirėmimo detalės jaudina daugelį amerikiečių.

Įstatymas vargu ar bus priimtas šiemet – daugumos valstijų įstatymo leidimo sesijos jau baigėsi. Tačiau tikimasi pakartotinių pateikimų kitose sesijose. Pavyzdžiui, iFixit kompanijos, tiekiančios norintiems technikos instrukcijas ir parduodančios atsargines dalis, įkūrėjas Kyle Wiens, mano, kad stambūs gamintojai „nupirks politikus, kurie įstatymo projektą tiesiog nužudys“. Taip, beje, 2019 metais nutiko su panašiu įstatymo projektu Vašingtono valstijoje – jo priėmimui priešinosi stambiausias valstijos darbdavys, Microsoft.

Savo ruožtu, technologijų gigantų interesus lobuojančios prekybos grupės teisina korporacijų veiksmus rūpesčiu, kad „nepatikrinti tretieji asmenys“ gaus prieigą prie asmeninės informacijos, kas gali pažeisti intelektualinės nuosavybės teises. Beje, FTC naujame pranešime Kongresui, skirtam remonto apribojimams, priėjo prie išvados, kad, „teisių į intelektualinę nuosavybę gynimas nėra reikšminga kliūtis nepriklausomam remontui“.

Vartotojų asociacijos Consumer Electronics Association lobistas Walteris Alcornas pažymi, kad perdėtas gamintojų nerimas dėl nepriklausomų remonto dirbtuvių kišimosi į autorines technologijas netgi gali sukompromituoti plačios publikos požiūrį į jų produkciją.

„Gamintojai taip jautriai į tai reaguoja, nes jų verslo modelis remiasi prekės ženklo reputacija“, – sako jis. Kompanijos visų pirma gina savo įvaizdį ir nerimauja, kad remontas bus nekokybiškas ar nebus naudojamos kompanijos standartų neatitinkančios detalės, kas gali pakeisti vartotojų požiūrį į prekės ženklą.

Lobavo, lobavo…

Grįžkime į straipsnio pradžią. Wozniako monologas pasirodė Cameo – portale, kuriame įžymybės (dažniausiai ne pirmo ryškumo ir aptirpusio reikšmingumo) gali užsidirbti, įrašę užsakomą „atvirutę“. Kainos priklauso nuo įžymybės kalibro: tarkime, reperis Snoop Dogg kainuoja $750, o populiarus aktorius ir komikas Cris Delia – $ 50 tūkstančių (portalas pasiima 25% sumos). Dažniausiai įžymybės įrašo gimtadienio sveikinimus, juokelius, tačiau pasitaiko ir ciniškų išdaigų. Wozniako puslapyje kabo $ 500 įkainis.

The Vice rašo, kad Wozniaką „užsakė“ youtuberis ir judėjimo už teisę remontuoti aktyvistas Louis Rossmann. Nežinia, ko konkrečiai jis klausė vieno iš Apple įkūrėjų, tačiau Wozniako atsakymas, panašu, buvo kuo išsamiausias. Anksčiau šiais metais Rossmannas pradėjo kampaniją, kuria siekiama surinkti $ 6 mln. paversti teisę remontuoti įstatymu, pasinaudojant tiesioginio balsavimo iniciatyva (direct-ballot initiative). Kol kas jam pavyko surinkti $ 750 tūkstančių. Padėkos video jis prašo, kad Wozniakas ne tik tiesiogiai įsikištų, bet ir materialiai paremtų, tvirtindamas, kad yra suinteresuotų donorų, kurie, prieš paaukodami stambias sumas, laukia, kol koks nors žymus žmogus žengs pirmą žingsnį.

Kad ir kaip technikos milžinai reaguotų į priimtą nacionalinį įstatymą, galima konstatuoti, kad Cameo su Wozniaku – sėkmingas nepriklausomo remonto šalininkų žingsnis. Pasinaudodami tiesioginio balsavimo procedūra, piliečiai gali siūlyti arba atšaukti valstijos įstatymą ar konstitucinę normą, surinkus nustatytą skaičių parašų (balsų). Beje, viliamasi, kad antimonopolinė Bideno politika tokių įstatymų priėmimą priartins ir be panašių iniciatyvų.

Į ją, kaip į judėjimo už remonto teisę katalizatorių, viltis deda ir Kyle Wiens, pabrėždamas, kad „žinių apie remontą prieinamumas yra fundamentali žmogaus teisė“.