Mokslo ir technologijų pasaulis

Krikalevui būnant kosmose žlugo Sovietų Sąjunga ir kosmonautas įstrigo kosmose kaip žmogus be tėvynės.

1991 m. gegužės 19 d. sovietų kosmonautai Sergejus Krikalevas ir Anatolis Artsebarskis kartu su pirmąja Didžiosios Britanijos astronaute Helen Sharman „Sojuz TM-12“ misijos metu išskrido į kosmosą link sovietinės kosminės stoties „Mir“.

Sergejaus Krikalevo ir Anatolio Artsebarskio misija buvo pakeisti esamą kosminės stoties įgulą, o Helen Sharman dalyvavo Britanijos programoje „Juno“ ir atliko gyvybės mokslų eksperimentus.

Po aštuonių dienų Sharman kartu su ankstesnės misijos įgula grįžo į Žemę. Stotyje liko Krikalevas ir Artsebarskis, remontuoti kosminę stotį.

Po penkių mėnesių Anatolis Artsebarskis taip pat išvyko namo, tačiau Krikalevas neprieštaravo – jis buvo apmokytas ilgalaikiams skrydžiams. Prieš dvejus metus Krikalevas laive „Mir“ praleido 152 dienas. Tada jis nežinojo, kad „Sojuz TM-12“ misija bus jam ilgiausia.

1991 m. liepą Krikalevas sutiko likti „Mir“ kaip kitos įgulos skrydžių inžinierius, kuri turėtų atvykti spalio mėnesį, nes kiti du planuojami skrydžiai buvo sumažinti iki vieno.

Kol Sergejus Krikalevas užsiėmė pasivaikščiojimais kosmose ir remontavo kosminę stotį, skriejančią 300 kilometrų virš Žemės, jo gimtoji SSRS išgyveno gilią politinę suirutę.

1991 m. rugpjūčio mėn. Sovietų Sąjungą sukrėtė nesėkmingas perversmas prieš prezidentą Michailą Gorbačiovą, sukėlęs įvykius, kurie galiausiai paskatino Sąjungos žlugimą.

Per ateinančius kelis mėnesius sovietinės valstybės po vieną ėmė atsiskirti nuo Sąjungos, paskelbdamos save nepriklausomomis tautomis. 1991 m. gruodžio 26 d., Michailas Gorbačiovas pasitraukė iš Sovietų Sąjungos prezidento posto ir SSRS oficialiai nustojo egzistuoti. SSRS pakeitė nauja valstybė – Rusijos Federacija.

Žlugus Sovietų Sąjungai, iškilo pavojus kosmoso programos ateičiai. Baikonūro kosmodromas, iš kurio sovietai leisdavo savo raketas, dabar atiteko nepriklausomybę paskelbusiam Kazachstanui, kuris iš Maskvos pradėjo reikalauti milžiniškų mokesčių už naudojimąsi šiuo objektu.

Tačiau Rusijos ekonomika faktiškai buvo žlugusi. Valstybė bandė surinkti lėšų parduodama keliones į kosmoso stotis Vakarų vyriausybėms – Austrija sumokėjo 7 milijonus dolerių už vietą „Sojuz“ erdvėlaivyje, o Japonijos televizijos tinklas sumokėjo 12 milijonų dolerių, kad atsiųstų į kosmosą vieną iš savo žurnalistų.

Maskva derėjosi dėl susitarimo su Kazachstanu ir sutiko skraidinti pirmąjį nepriklausomo Kazachstano kosmonautą mainais už leidimą leisti raketas iš Baikonūro kosmodromo.

Tęsinys kitame puslapyje:

1991 m. spalio 2 d. „Sojuz TM-13“ misijos metu kosminės stoties įgulą papildė kosmonautas iš Kazachstano Sovietų Socialistinės Respublikos Toktaras Aubakirovas, Franzas Viehböckas, pirmasis austrų astronautas, ir Aleksandras Volkovas.

Tačiau naujieji astronautai – kazachas ir austras – nebuvo tinkami pakeisti Krikalevą. Krikalevas nenoriai sutiko pasilikti  kosminėje stotyje, kol jo kolegos skrido namo.

1991 m. spalio 10 d. Viehböckas grįžo kartu su Artsebarskiu į Žemę. Vadas Aleksandras Volkovas liko kartu su Krikalevu. Jiedu tęsė „Mir“ eksperimento operacijas.

Krikalevas palaikė ryšį su žmona Elena, kuri dirbo vykdydama misijos kontrolę, kartą per savaitę bendraudamas su ja per radiją. Dėl politinės sumaišties namuose, sovietų rublio vertė smarkiai nukrito, o kainos šoktelėjo. Krikalevo mėnesinio 500 rublių atlyginimo vos pakako jo šeimai išgyventi.

Kosmoso agentūra taip pat stengėsi išsiųsti aprūpinimo paketus, pakrautus būtiniausiais reikmenimis, įstrigusiems kosmonautams. Vienu metu rusai net svarstė parduoti „Mir“ amerikiečiams, tačiau NASA nerodė didelio susidomėjimo.

Krikalevas ir jo bendražygis Aleksandras Volkovas galėjo pasinaudoti „Sojuz“ kapsule skubiam grįžimui namo, tačiau jiems tektų apleisti „Mir“, o tai gali reikšti kosminės stoties pabaigą. Todėl jie pasiliko.

Pagaliau, 1992 m. kovo 25 d., praleidęs 311 dienų orbitoje – dvigubai ilgiau, nei planuota iš pradžių – Krikalevas kartu su Volkovu grįžo į Žemę ir į šalį, kuri labai skyrėsi nuo to, kas buvo išvykus.

Kažkada buvusi komunistinė supervalstybė subyrėjo į 15 šalių. Pasikeitė prezidentai, net jo gimtasis miestas Leningradas tapo Sankt Peterburgu.

Išlipti iš „Sojuz“ kapsulės Krikalevui prireikė išorinės pagalbos. „Jis buvo blyškus kaip miltai ir prakaituotas, tarsi šlapios tešlos gabalėlis“, - rašo „Discover Magazine“. Kosmonautai buvo apsiausti į kailinius pamušalus ir pasodinti ant kėdžių. Kažkas jiems padavė išgerti karšto sultinio.

Sugrįžę Sergejus Krikalevas su Aleksandru Volkovu buvo praminti „paskutiniais SSRS piliečiais“. Patekę į orbitą kaip sovietiniai piliečiai, jie grįžo į Žemę kaip Rusijos piliečiai.