Mokslo ir technologijų pasaulis

Lėtūnai yra įspūdingi gyvūnai, nors jie neužauga ilgesni nei 0,5 mm dydžio. Jie gyvena visur - nuo aukščiausių kalnų iki giliausių vandenyno įdubų. Antarktida ar vulkaninės uolos - jiems nerūpi. Tiesą sakant, jie gali išgyventi verdančiame vandenyje, vakuume, atvirame kosmose, studentų bendrabučio virtuvėje, ekstremaliose radiacijos sąlygose. Ir juda jie labai keistai.

Lėtūnai glumina mokslininkus nuo pat jų atradimo 1773 metais. Šie vos iki 0,5 mm ilgio užaugantys mikro gyvūnai yra visur - jie gyvena praktiškai visuose Žemės kampeliuose. Jie labai mėgsta samanas, bet gyvena ir vandenyje. Jie gyvena ir vulkaninėse uolienose, ir sniege. Be to, mokslininkai išbandė lėtūnų tvirtumą ir išsiaiškino, kad jie gali išgyventi ir kosmose. Ar visai be vandens ir oro.

Lėtūnas turi 8 kojas. Tai yra vienas iš mažiausių kojas turinčių gyvūnų pasaulyje. Kiti panašaus dydžio gyviai įprastai šliaužioja ar plaukia, o lėtūnas vaikšto. Kaip galite įsivaizduoti, tai jis daro labai lėtai, bet stebėtinai sklandžiai.

Mokslininkai nufilmavo einančius lėtūnus ir negalėjo patikėti, kaip sklandžiai jie vaikšto. Galūnių koordinacija, žingsnių nuoseklumas ir judesių grakštumas labai primena gerokai didesnius gyvūnus. Be to, lėtūnai prisitaiko prie paviršiaus minkštumo.

Ėjimas mums atrodo savaime suprantamas, bet jam reikia nemažai protinių pastangų ir koordinacijos. Lėtūnai eina tiesiog juokingai gerai. Be to, jie prisitaiko prie aplinkos iššūkių. Jiems sunku eiti ant slidaus stiklo, bet eidami per birias medžiagas ar minkštus gelius jie prisitaiko.

Mokslininkai mano, kad lėtūnai eina panašiai kaip daug už juos didesni vabzdžiai. Galbūt lėtūnai ir vabzdžiai turi tuos pačius protėvius? Tai - įdomus ir tyrimų reikalaujantis klausimas.